Po kelių sėkmingų akcijų, kada gamtai atsidavę Lietuvos piliečiai, budėdami dienomis ir naktimis, prie upių ir upelių, ir saugodami dabar gausiai neršiančias lašišas ir šlakius, fiksavo grubius brakonieriavimo atvejus, bendromis pastangomis, padedant gamtos apsaugos pareigūnams, pavyko vos per kelias savaite sučiupti net kelias dešimtis žeberklaujančių ar kabliaujančių asmenų.
Tačiau šie žemos moralės individai, supratę pamažu artėjantį savo juodų darbelių galą, pradėjo burtis į gaujas ir bandyti įbauginti dorus mūsų šalies piliečius.
Jau fiksuotas ne vienas atvejis, kada prie lašišinių žuvų nerštą saugančių žmonių kimba kriminalinės išvaizdos asmenys. Taip pat gamtai neabejingi piliečiai pastebėjo, kad juos kartais bando persekioti neaiškūs automobiliai. Vienas incidentas buvo ypač kraupus, kada net keli automobiliai persekiojo nuo upės pasitraukusius gamtosaugininkus. Jei ne operatyvus policijos pareigūnų reagavimas į praneštą įvykį, viskas galėjo baigtis neaišku kuo. Dėkui dievui, kol kas rimtesnių incidentų pavyko išvengti, bet niekas negali pasakyti – kas bus rytoj?
Bet iš kur atsirado šios kriminalinės brakonieriavimo struktūros? Matyt, kaltę turėtų prisiimti tiek mūsų valstybės teisėsauga, tiek gamtosauga. Vieša paslaptis, kad nelegalus lašišų gaudymo ir pardavimo „verslas“ klesti jau senai. Tai nėra vien kelių vietinių, gyvenančių prie upės ar upelio kranto, laisvalaikio „pramoga“ ir vieno kito gardesnio kąsnio padėjimas ant stalo. Tai didžiulį pelną nešantis juodasis verslas, turintis savo struktūrą ir taisykles.
Juodžiausią žuvų badymo, kabliavimo, trankymo elektra darbą atlieka žemiausios brakonieriavimo pasaulio kastos individai. Tiesa, jie yra patys agresyviausi ir, jei taip galima sakyti, baisiausi. Dažnai jie yra neturintys ką prarasti ir praeityje buvę bausti už kitus nusižengimus ar net sėdėję kalėjime. Kartais jie ar jų šeimos nariai yra net buvę susiję su sovietinės okupacinės valdžios represinėmis struktūromis. Bet dar baisiau, kad jau yra užaugusi ir naujoji, senuosius brakonierius pakeisianti karta. Jie jau dabar yra įtraukiami į juoduosius brakonieriavimo darbelius, o tai jau yra tikrai rimto pavojaus ženklas.
Vėliau, „švaresnį“ darbą atlieka lašišinės „mėsos“ ir ikrų supirkėjai, pardavėjai ir perpardavinėtojai. Na, o galutinis taškas, žinoma, būna arba nelegalios produkcijos „ištroškusio“ asmens pietų stalas arba savo meniu šviežios žuvies racionu norintys paįvairinti mūsų gimtosios šalelės restoranai.
Tad gal pagaliau visoms teisėsaugos ir gamtosaugos struktūroms atėjo laikas rimčiau pažvelgti į „žuvytes“ badančias, kabliaujančias, trankančias elektra gaujas ir visą jų sukurtą žuvų naikinimo mašiną. Juk tokios nevaldomos brakonierių šutvės gali virsti į nusikalstamus susivienijimus ar sindikatus? Todėl dabar atėjo pats metas skelbti karą prieš pažeidėjus jau ne keliuose, o prieš brakonierius prie mūsų upių, upelių ir ežerų.
Kablys.lt už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
