Renginyje aptarta, kaip pagerinti Lietuvos upių padėtį ir koks galėtų būti šalies užtvankų likimas. Šiandien renginio svečiai lankė Vilniaus užtvankas ir aptarė jų poveikį aplinkai, idėjų semdamiesi iš gyvų pavyzdžių.
Užtvankos, aplinkosaugininkų teigimu, ne tik kliudo žuvims migruoti, bet ir kenkia augmenijai, prastina upių vandens kokybę. Ilgainiui jos tampa bešeimininkės ir dėl pasitaikančių avarijų gali nukentėti žmonės bei jų turtas.
Vienas pagrindinių Aplinkos ministerijos tikslų – iki 2021 m. pasiekti gerą šalies paviršinių vandens telkinių būklę. Tai galima pasiekti išardžius dalį užtvankų. Tai įvykdžius būtų sudarytos tinkamos sąlygos upių ekosistemai. Europos Sąjungos šalyse dėl šių priežasčių išgriauta daugiau kaip 3 tūkstančiai užtvankų.
Lietuvoje yra apie 1400 užtvankų, tačiau iki šiol dar nėra apibendrintų tikslių duomenų. Dėl to nukenčia ir visas sprendimų priėmimo procesas.
Pasak aplinkos apsaugos specialistų, Lietuvoje užtvankos pernelyg sureikšminamos. Daugeliu atvejų jas reikėtų laikyti nereikalingais ir demontuotinais statiniais, o ne vertingais kultūros paveldo objektais. Kaip rodo JAV patirtis, sprendžiant užtvankų daromą žalą ekosistemoms, aplinkosaugos ir kultūros paveldo interesus galima suderinti.
