„Kiek čia gyvenu, visuomet taip vyko. Priklauso nuo vėjo, kur išmetamos žuvys. Kuršių marios yra tas telkinys į kurį suteka visos Lietuvos upės, tad čia valduo suneša visas nugaišusias žuvis, kurios žuvo po neršto, kitaip žuvo. Žuvys gali neiškilti apie pusę metų. Neslėpsiu, jei ir yra mokslininkų versija, aš jos nežinau, tad galiu komentuoti tik kaip Kuršių Nerijos gyventojas. Šiais metais buvo neįprastai šalta žiema, tokios Kuršių Nerijoje daug metų neturėjome. Staigus vandens atšilimas pakėlė visas nugaišusias žuvis, o vėjas buvo nepalankus Neringos miestui ir jas atplukdė“, – sakė Neringos meras D. Jasaitis.
Anot mero, vien Neringos pakrantėje jau surinkta per tris tonas nugaišusių žuvų. Dar renkamos žuvys ir Preiloje bei Juodkrantėje. Tačiau bėdų kyla dėl jų utilizavimo, tad tenka skelbti ekstremalią situaciją – kitaip savivaldybei neužteks lėšų viską sutvarkyti.
Daugiau apie tai, kaip ketinama utilizuoti nugaišusias žuvis, skaitykite čia.
