„Kovo pabaigoje turėtų parskristi mūsų mėgstamiausi tilvikiniai paukščiai – raudonkojai ir žaliakojai tulikai. Deja, anksčiau už juos sulaukėme „tūliko”, o tulikų kol kas nematyti”, – lūdnai juokauja Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai, kurie žada šį klozetą pastatyti kurioje nors poilsiavietėje kaip paminklą žmogaus sąžinei.
Deja, bet tai ne pirmas panašus radinys parko teritorijoje. Žmonės nesibodi atsikratyti senais baldais, čiužiniais, langais, sugedusiomis viryklėmis, televizoriais ir šiuos nebereikalingus buityje daiktus veža ne į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles, o į mišką ar net į lankytinose vietose esančias automobilių stovėjimo aikšteles.
Aplinkos teršėjai tikrai ryžtingi: parko darbuotojai neretai atliekų aptinka tokiose vietose, kur sudėtinga ne tik privažiuoti, bet ir prieiti.
„Supuvęs mąstymas vis dar gajus, tačiau labai viliamės, kad mūsų visuomenė pamažu kada nors atsikratys įsišaknijusių negerų įpročių, neatsakingo ir savanaudiško požiūrio, žalojančio aplinką. Kol kas bandome nemalonių atradimų sukeltą nusivylimą maskuoti humoro skraiste”, – sako parko prižiūrėtojai.
