Aplinkosaugos mokslininkai pavojaus varpais skambinti pradėjo jau prieš keletą dešimtmečių. Sparčiai augant žmonių skaičiui ir žuvies bei jos produktų paklausai, išaugo ir nelegalios bei neefektyvios žvejybos mastai. Būtent dėl to pradėjo smarkiai mažėti žuvies.
Pavojinga gali būti net legali žvejyba
Mokslininkai pabrėžė, jog ir tradicinė legali žvejyba gali turėti neigiamų šalutinių efektų gamtai. Žvejybos įmonės tokius aplinkosaugininkų nuogąstavimus vertindavo atsargiai, nes siūlomi sprendimai būdavo ypač brangūs ir nelabai efektyvūs. Tačiau, pasak šio klausimo eksperto, Klaipėdos universiteto lektoriaus Antano Kontauto, didesnę dalį kylančių problemų dabar jau galima sėkmingai spręsti, pasitelkiant šiuolaikinį mokslą ir egzistuojančias paramos programas.
Pagrindinis neigiamas legalios žvejybos šalutinis poveikis tas, kad gaudant žuvis, kurioms nustatytos kvotos, kartu yra sugaunamos ir gaudyti draudžiamos. Net jei tokios žuvys iškart paleidžiamos atgal į laisvę, labai didelis jų procentas vėliau žūsta nuo patirto streso, gautų sužeidimų ar tampa paukščių bei žuvimis mintančių plėšrūnų aukomis.
Išmanesnės žūklės priemonės padėtų išvengti problemų
Šias problemas galima spręsti naudojant vadinamas atrankias žvejybos priemones: modernių konstrukcijų tralus ir tinklus, neleidžiančius į juos patekti, arba mažinančius patekimą ir leidžiančius iš jų pabėgti komercijai netinkamoms žuvims.
A. Kontauto teigimu, naudojant šiuolaikines naujausių konstrukcijų žvejybos priemones, netinkamų žuvų sugaunama daug mažiau, tuo pat metu sugaunamų kvotinių žuvų kiekis sumažinamas labai minimaliai.
Verta paminėti ir kitą problemą: senieji žvejybos tralai yra labai sunkūs ir žvejybos metu stipriai pažeidžia jūros dugną. Ir čia, pasak mokslininko, į pagalbą taip pat ateina moderniosios technologijos: pakeitus medžiagas, iš kurių gaminami tralai, į lengvesnes, bei modernizavus jų konstrukciją, pvz., modifikavus tralą, sugaunamos žuvies kiekis nesumažėja, o ir jūros dugnas ne taip pažeidžiamas. Taip pat sutaupoma net iki 24 proc. išlaidų kurui.
Tinklai vaiduokliai kaip maras naikina žuvų išteklius
Netoli pakrančių dažnai žvejojama tinklais. Toks žvejybos būdas irgi turi tam tikrų šalutinių poveikių. Rimta ekologinė ir ekonominė problema yra taip vadinama „vaiduoklių žvejyba“, kai štormui ar praplaukiančiam tralui nutraukus tinklą, jis dar daugelį metų plaukioja jūrose, painiodamas žuvis.
Pasak Kanadoje atlikto tyrimo, vien prie šios valstybės krantų tokiu būdu kasmet „vaiduokliai“ sužvejoja iki 80 000 tonų menkės. Į netoli kranto esančius tinklus dažnai patenka ir paukščiai bei pakrantėse gyvenantys žinduoliai.
Mokslininkas siūlo žvejams išeitį
A. Kontautas pastebi, kad šiuolaikinis mokslas ir šioms problemoms siūlo sprendimus: žvejai jau gali įsigyti žvejybos tinklus, pagamintus iš natūraliai suyrančių ir aplinkai nekenkiančių siūlų, ir specialios įrangos, atbaidančios nuo tinklų vandens žinduolius ir paukščius, taip pat žvejybos įrankius su ženklinimo įranga, padedančia surasti pamestą nuskendusį žvejybos įrankį.
