Gamtai neabejingi žmonės vis dažniau šviečiami invazinių augalų ir gyvūnų rūšių klausimais. Šios, iš svetur atkeliavusios, rūšys neretai kelia didelę grėsmę vietinei šalies faunai ir florai. Viena iš jų – vandens hiacintu vadinama paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes) egzotišku žiedu dangstanti grėsmę visai vandens telkinių ekosistemai.

Į Europos Sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kiekvienam, norinčiam apsaugoti gamtą, svarbu žinoti pagrindines invazinių rūšių savybes, mat kai kurios iš jų gali rimtai sutrikdyti vietos gamtinę įvairovę.

Paprastoji eichornija arba vandens hiacintas natūraliai paplitusi Amazonės baseine, Brazilijoje. Šis augalas – laisvai plūduriuojanti daugiametė žydinti vandens gėlė. Eichornijos turi apvalius storus blizgančius 15-20 cm pločio lapus, kurie gali pakilti iki 1 metro aukščio virš vandens paviršiaus. Žiedai melsvai violetinės spalvos, šaknys tamsios, plunksniškos. Gėlė gali augti gėlo vandens telkiniuose: ežeruose, upėse, tvenkiniuose ar grioviuose.

Augalas jau yra paplitęs Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje. Taip pat yra didelė rizika, kad augalas gali plisti Viduržemio jūros šalyse, tačiau galimas plitimas ir vidutinės klimato zonos šalyse (Junginėje Karalystėje, Olandijoje). Lietuvoje vandens hiacintai auginami dekoratyviniuose vandens telkiniuose vasarą, taip pat – akvariumuose, tačiau šalyje neišgyventų dėl per žemų temperatūrų.

Paprastoji eichornija sukelia neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų būklei. Augalas auga storais plaukiojančiais kilimėliais, kurie sugeria šviesą, sunaudoja deguonį, todėl stipriai sutrikdo vandens ekosistemų veiklą. Ekonominiu požiūriu šis augalas taip pat daro didelę žalą žemės ūkiui, nes dėl intensyvaus vandens garinimo pro augalų lapus didėja vandens nuostoliai – gali sumažėti pasėlių derlius ir jų daigumas. Intensyviai augdama, eichornija gali užkimšti sausinimo griovius ir drenažus, taip pat sugadina hidroelektrines, trukdo poilsiui ir žvejybai.

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Upė (ne)gali tekėti laisvai?

2018-07-09 18:00 Pasidalijimų 30 Komentarų 2