Trijų minučių trukmės filmuke įtaigiai atskleidžiama kaip žemės ūkis teršia upes – žemdirbiai sunaudoja per daug vandens, kuris iš dirvožemio patenka į natūralius vandenis, kartu ten nuplukdydamas purvą, pesticidus, trąšas bei srutas. Tai žudo ne tik žuvis, bet ir dugno bestuburius, kuriais jos maitinasi, tad ilgainiui žuvų ištekliai ima mažėti dar sparčiau.

Daugumą žemės ūkio taršos incidentų yra nedideli, tačiau kai jų nutinka tūkstančiai, upėms, ežerams, tvenkiniams daro mirtiną poveikį. „Angling Trust” teigimu, tik mažiau nei 1 iš 6 vandens telkinių Anglijoje ir Velse gali pasigirti gera ekologine būke. Pagrindinė to priežastis – žemės ūkis, kurio sukelta tarša vien Velse šiemt jau pražudė tūkstančius suaugusių ir jauniklių lašišų.

Milijardai mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiami subsidijuoti ūkį, dėl kurio laukinę gamtą ištinka nuosmukis.
Mark Lloyd

Situacija dar labiau blogėja dėl sparčiai augančių paukštininkystės ūkių, kurių sukeliama tarša yra dar pavojingesnė ir turinti dar pražūtingesnį poveikį.

„Milijardai mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiami subsidijuoti ūkį, dėl kurio laukinę gamtą ištinka nuosmukis. Žinoma, yra daug sąžiningų ir savo žemes gerai valdančių ūkininkų. Bet jie yra nusivylę matydami, kad jų kaimynai į tai nekreipia jokio dėmesio. Veiksmų, kurie gelbėtų upes, reikia imtis dabar”, - teigė „Angling Trust” pareigūnas Marko Lloydas.