Metelių regioninio parko ir Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai šį rudenį jau iškasė dalį vasaros pabaigoje iš kiaušinių išsiritusių vėžliukų. Šie ropliukai buvo išgabenti į Zoologijos sodą ir saugiai peržiemos ten esančiuose šaldytuvuose. Į laisvę jie vėl bus paleisti ateinančių metų birželį.
Kita dalis vėžliukų liko žiemoti žemėje, tačiau sulaukti pavasario jiems bus daug sunkiau nei broliams, patekusiems į žmonių globą.
Pietų Lietuvoje gyvenančių balinių vėžlių patelės kiaušinius deda į smėlėtų kalvų šlaitus birželio pradžioje. Vasaros pabaigoje iš kiaušinio išsiritę vėžliukai lieka žiemoti lizdo ertmėje po žeme maždaug 10 cm gylyje. Nedaugeliui rudenį išsiritusių pavyksta išgyventi iki šiltojo metų laiko: tai šalta žiema be sniego, tai plėšrūnai, tai koks nors traktorius malkas žiemą veždamas pervažiuoja.
Mūsų šalyje baliniai vėžliai yra labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai vienintelė vėžlių rūšis aptinkama Lietuvoje. Šie ropliai gyvena Lazdijų ir Alytaus rajonuose, taip pat buvo aptikti Žemaitijos nacionaliniame parke.
Baliniams vėžliams tinkamiausi negilūs stovintys arba lėtai tekantys vandenys – neišdžiūstančios kūdros pamiškėse, laukymėse, kur gausu nuvirtusių stuobrių ar dumblo, smėlio salelių, seklumų, kur galima šildytis.
Balinių vėžlių gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 50-100 metų, o daugintis jie gali ir sulaukę 80 metų. Patinėliai lytiškai subręsta būdami 10 metų, patelės – 15-20 metų arba dar vėliau.
