Apie, tai kad sykų įveisimo darbai neduoda apčiuopiamų rezultatų, buvo prabilta Mėgėjų žvejybos tarybos posėdyje, kuriame Žuvininkystės tarnybos atstovai pristatė nuveiktus darbus. Vienas tų darbų – daugiau kaip 600 tūkst. paaugintų sykų, kurie iškeliavo į šalies ežerus. Panašiais kiekiais sykai Lietuvoje veisiami nuo 2000 metų, tiesa, seniau buvo žuvinama sykų lervutėmis, bet paskui tokio įžuvinimo būdo atsisakyta kaip neefektyvaus. Visgi per visą laikotarpį į ežerus išleistus sykus jau galima skaičiuoti dešimtimis milijonų.
Privalu išsaugoti rūšį
Visgi, pasirodo, kad žuvinimas paaugintomis žuvelėmis taip pat neduoda norimo rezultato. Mėgėjų žvejybos tarybai prikausantys mokslininkai ėmė kalbėti, kad sukurti gyvybingų sykų populiacijų daugelyje ežerų nepavyksta. Žuvys natūraliai nesidaugina, o nustojus jas veisti, išnyksta. Taip, pavyzdžiui, nutiko Trakų rajono Galvės ir Skaisčio ežeruose. Tad galima sakyti, jog Žuvininkystės tarnybos Simno poskyris sykus augina nebūčiai.
Portalo KABLYS.lt kalbintas ichtiologas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis teigė, kad menką sykų veisimo efektyvumą pirmiausia lemia gamtinės sąlygos. Tačiau, jo manymu, visiškai nutraukti žuvinimą sykais negalima. To reikia, kad visada būtų galima atkurti vienintelę mūsų šalyje natūraliai gyvenančią sykų rūšį – Platelių syką. Tiesiog turėti atsarginį variantą, jei patį Platelių ežerą, pavyzdžiui, ištiktų kokia nors ekologinė katastrofa.
Trys būtinos sąlygos
Prieš kelioliką metų parenkant ežerus įžuvinimui sykais pirmiausia buvo orientuojamasi į reliktinių vėžiagyvių, tokių kaip šoniplaukos, paplitimą juose. Šie vėžiagyviai yra pagrindinis sykų maisto šaltinis. Tačiau paaiškėjo, kad to nepakanka.
„Sykams tinkamas ežeras turi būti skaidrus, labai gilus ir pratakus. Tai trys būtinos sąlygos. Šioms žuvims reikia didelių gylių, kad vasarą rastų šalto vandens. Srovė būtina jų nerštui. Esame sėkmingai sykus užauginę ir tvenkiniuose, patelės subrandino ikrus, bet nerštas nebuvo sėkmingas. Tas pats nutinka netinkamuose ežeruose”, – aiškino E. Bukelskis.
Todėl, anot mokslininko, reikėtų orientuotis į tuos ežerus, kurių potencialas išlaikyti stabilias sykų populiacijas yra didžiausias. Tokių, nors ne itin daug, bet yra.
„Matome, kad sykai prigijo Asvejos ežere. Jis idealus šioms žuvims – gilus, labai ilgas, su aiškia srove, kuri labai gerai juntama sąsmaukoje ties Dubingių gyvenvietės tiltu. Taip pat yra požymių, kad sykai gali prigyti Žeimenio ežere, galbūt Aisete”, – kalbėjo E. Bukelskis.
