Niekas nenori nusipirkti jūros utėlėmis aplipusios lašišos, tačiau šie parazitai lašišų fermose praktiškai neišvengiami. Ilgą laiką lašišų augintojai su parazitais kovojo įvairiomis cheminėmis priemonėmis, tačiau jos ir brangios, ir teršia aplinkinius vandenis.
Tuomet buvo atrastas kitas būdas – lašišų augintojai pradėjo mokėti žvejams verslininkams, kad šie gaudytų lietuviškai lūpažuvėmis vadinamas žuvis ir jas gyvas gabentų į fermas. Lūpažuvės sėkmingai maitinasi tokiais parazitais kaip jūrų utėlės ir taip apvalo fermose auginamas lašišas.
Tačiau dabar ima aiškėti, kad toks kovos su lašišas puolančiais parazitais būdas gali būti pražūtingas. Dėl ženkliai sumažėjusių lūpažuvių išteklių jau skundžiasi ne tik šias žuvis gaudyti mėgstantys meškeriotojai. Pavojaus varpais jau skambina ir mokslininkai, kurie teigia, jog lūpažuvių nykimas gali būti pražūtingas visai ekosistemai.
Tyrimus šiemet atlikę Norvegijos mokslininkai nustatė, kad tose jūsų zonose, kuriose lūpažuvės gaudomos lašišų fermoms, šių žuvų yra vidutiniškai 65 proc. mažiau nei ten, kur verslininkai nesilanko. Yra net tokių vietų, kur lūpažuvių sumažėjimas siekia net 92 procentus.
Lūpažuvės yra labai svarbi jūrų ekosistemos dalis, nes gamtoje atlieka pagrindinį vaidmenį kontroliuojant jūrų ežių kiekį. Jei jūros ežių prisiveisia per daug, jie sunaikina dumblių kolonijas, kurios yra svarbios įvairių žuvų nerštui ir jauniklių augimui.
Lūpažuvės taip pat yra populiarus mėgėjiškos žūklės objektas. KABLYS.lt jau rašė apie tai, kaip šias žuvis Velso pakrantėje gaudo portalo bičiulis Virgis Rukšnaitis.
