Unguriai paauginami Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro padalinyje Laukystoje, Mančiūnų kaime. Jie patalpinami į modernias uždaro tipo vandens apytakos sistemas, pritaikytas unguriams perlaikyti, karantinuoti bei auginti.
Šilutės rajone gegužės mėnesį unguriukai buvo įveisti Krokų lankoje. Tai telkinys, kuriame unguriams gyventi ir augti yra puikios sąlygos. Krokų lankoje paaugę unguriai pasklis plačiau ir natūraliai pasieks Kuršių marias. Čia šiais metais išleista 79 tūkstančiai vienetų paaugintų ungurių jauniklių.
Žuvininkystės specialistai Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, dalį ungurių išleidžia į upes. Tam, kad išleisti unguriukai liktų gyventi ir augti upėse, o dalis jų savarankiškai rastų tinkamus jiems gyventi vandens telkinius. Šiais metais paauginti unguriai išleidžiami į Neries ir Nevėžio upes.
Statistiniai verslinės žvejybos duomenys rodo, kad Kuršių mariose suaugusių ungurių versliniai laimikiai kasmet mažėja. Pagrindinė priežastis – sumenkę ungurių ištekliai visame jų gyvenimo areale. Mažiau stiklinės stadijos ungurių atmigruoja prie kontinentino šelfo Ispanijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės krantų. O į šios žuvų rūšies tolimiausius apgyvendintus pakraščius, tokius kaip Baltijos jūra, dėl įvairių veiksnių natūraliai atmigruoja labai maži unguriukų kiekiai. Šią problemą bandoma spręsti atsivežant ungurius iš šalių, į kurių vandenis jie vis dar atmigruoja. Lietuvoje unguriukai dirbtinai įveisiami į vandens telkinius, kurie nėra veikiami hidroelektrinių, kad šie suaugę galėtų natūraliai migruoti į nerštavietes.
Žuvininkystės tarnyba įgyvendina ungurių išteklių atkūrimo darbus nuo 2011 metų. Šiemet įsigytas rekordiškai didelis stiklinės stadijos ungurių kiekis.
