Yra žvejų, kurie tiki, kad rezultatai priklauso vien tik nuo jauko. Jei jaukas geras, žuvies bus, deja... Turint net ir patį geriausią jauką, jei klaidingai pasirinksime žvejybos distanciją – bus blogai, jei pasirinksime netinkamus gyvus priedus – bus blogai, netinkamas pavadėlis ir kabliukas – bus blogai, netinkamas masalas – bus blogai. Retas kuris susimąstome, kokią įtaką žūklei daro šėryklėlė. Ne veltui sukurta pačių įvairiausių modelių, nes skirtingoms žūklės sąlygoms reikia skirtingų šėryklėlių. Šia tema pakalbėsime truputį plačiau.
Stovintis vanduo
Pradėsime nuo distancijos 30 m. Šiai distancijai pasiekti nereikia ypatingų šėryklėlės formų ir aerodinaminių savybių.
Jei mūsų žūklės tikslas – stambi žuvis, karšiai ir kitos stambios karpinės žuvys yra atsargios ir baikščios, todėl startinį jaukinimą atliksime su didesne nei vidutine atvira šėryklėle. Didelės atviros šėryklos pliusai: jaukinant jaukinimo taške susidarys iš besileidžiančios šėryklos atsiskyrusių dalelių stulpas, kuris atkreips toliau esančių žuvų dėmesį. Didelis šėryklėlės tūris leis per trumpą laiko tarpą „pakloti stalą“, kuris sulaikys atplaukusios stambios žuvies būrį. Po startinio jaukinimo toliau žvejoti reikia uždara vidutine šėryklėle, kurios pagrindinė užduotis – kiekvienu metimu į tašką paduoti reikiamą kiekį gyvų priedų. Taip pat svarbu, kad gaudant šėryklėlė greitai pasiektų dugną, pakeliui neatiduodama jokių dalelių, taip žuvis bus koncentruota prie dugno.
Jei per startą jaukinsime uždara šėryklėle, kuri tiksliai į tašką atiduos jauką, reiks ilgiau laukti, kol žuvys ras joms paruoštą stalą. Jei jaukinsime ir žvejosime per maža šėryklėle, galime nesulaikyti ir neišlaikyti žuvies būrio, kuris labai greitai paliks žūklės vietą. Jei gaudysime labai didele šėryklėle, kelsime didelį triukšmą ir bus tikimybė peršerti žuvį. Jei šėryklėlė bus per lengva, ilgai skęs ir skęsdama atiduos dalį jauko. Tai gali žuvis pakelti nuo dugno ir teks ilgiau laukti kibimo.
Distancija 10 – 18 m, gylis iki 2 m. Tokioje distancijoje ir gylyje dažniausiai gaudomos smulkios žuvys, kuojos, plakiai, aukšlės. Pagrindinė užduotis pirmomis trimis šėryklėlėmis padaryti jauko stulpą, kad surinkti žuvį, o toliau gaudant labai svarbu kibimų tempas. Jei gaudome greitai ir sekliai, svarbiausia – maža šėryklėlė, kuri tyliai kris į vandenį ir gaudant dideliu tempu leis neperšerti žuvies. Jei gaudoma aukšlė ar kita žuvis viduriniuose sluoksniuose, labai svarbu, kad šėryklėlė būtų ne tik maža, bet ir labai lengva iki 10 – 15 gr. Kas leis apgaudyti visus vandens sluoksnius.
Galimos klaidos – būna retų išimčių, bet smulkiai žuviai visada atvira šėryklėlė, jei ji bus per didelė, baidys žuvį ir greitai ją peršers. Jei bus per sunki, žuvys bus gaudomos tik nuo dugno.
Distancija 40 – 60 m, gylis 4 – 8 m. Gaudant tokioje distancijoje, reikės specialių šėryklėlių, pasižyminčių išskirtinėmis aerodinaminėmis savybėmis, kurios padės pramušti priešpriešinį vėja, atlikti taiklius tolimus metimus. Tokioje distancijoje tikslas – stambi žuvis, gylis didelis, tad rekomenduojama dalinai uždar arba uždara šėryklėlė. Jei leidžia galimybės ir distancija, pradėti žvejybą rekomenduojama didesnėmis šėryklomis, o atėjus žuviai, pereiti prie mažesnių.
Pagrindinė galima klaida, gaudant toli – per mažas pasirinktas šėryklėlės svoris, ko pasekoje šoninis vėjas neleis tiksliai pataikyti, ar priešpriešinis vėjas užmesti.
Gaudymas upėje
Priklausomai nuo tėkmės greičio ir gylio, labai svarbu tinkamas šėryklėlės svoris, tūris – dydis, atvira – uždara. Gaudant karšius greitoje srovėje, reikia didelės ir sunkios šėryklos. Didelio tempo nebus, teks gaudyti su išlaukimais, tad šėryklėlė didelė, uždara ir sunki. Kalbant apie šėryklėlės svorį, svarbu, kad ji sustotų nepradėjus jaukui eiti iš šėryklėlės, nes kitu atveju bus sunku koncentruoti žuvį viename taške.
Dažna klaida – per lengva šėryklėlė, ko pasekoje srovė ilgai ridena, o galutiniam šėryklos sustojimo taške ji būna jau tuščia, gaudoma nejaukintoje vietoje.
Gaudant kuojas srovėje, kaip ir įprasta, šėrykla atvira, o jos dydis tiesiogiai priklauso nuo gaudymo tempo.
Gaudant srovėje yra dar vienas labai svarbus niuansas, kurį retai kuris žvejys naudoja. Kalba eina apie pravedimą srovėje. Pavyzdžiui, kurį laiką pagaudžius ir įšėrus tašką, protinga apgaudyti žuvį aplink tašką, ką galima padaryti specialiai apmėtant prieš – už taško. Kitas variantas – užsidėjus truputį lengvesnę šėryklą, „pravesti“ ją gaudomame taške. Būna ir taip, kada žuvis nori kibti tik masalui judant – atliekant animaciją. Tokiu atveju, šėryklos svoris parenkamas, kad šėryklėlė iš lėto judėtų nesustodama. Užmetama prieš srovę, prajudėjus 15 –20 m vėl atliekamas metimas. Kai žuvis neaktyvi, tai – labai veiksmingas būdas. Gaudant tokiu būdu galima klaida – gerokai per lengvos šėryklos pasirinkimas. Dėl to nuolat pinsis pavadėlis, neleis atlikti tvarkingo pravedimo, kad pavadėlis „eitų“ priekyje šėryklėlės.
Gaudymas šaltame vandenyje – tai pats subtiliausias žūklės būdas, ypač stovinčio vandens telkiniuose, kuriuose žvejo klaidų srovė nepataiso. Labai svarbu kuo tylesnis šėryklėlės „įėjimas“ į vandenį, kuo mažesnis tūris, nes labai lengva peršerti, taip pat aktualu ir svoris, kuris leistų šėryklėlei tyliai „atsigulti“ ant dugno.
Netinkamai pasirinkus šėryklėlę galima pakenkti žūklės procesui, o tinkamu laiku pakeitus – vėl sulaukti aktyvaus kibimo. Galima nepakankamai prijaukinti, galima perjaukinti. Kibimui aprimus, atvirą šėryklą galima pakeisti į uždarą, o jei gaudėte uždara – į atvirą. Daugeliu atvejų, intensyvus kibimas vėl sugrįš. Kalbant apie šėryklėlės įtaką laimikiui, priskirčiau ją prie 3 – 4 svarbiausių elementų. Tai – tinkamai pasirinktas žūklės taškas, tinkamai paruoštas jaukas, tinkama šėryklėlė, pavadėlis su kabliuku.
