Ritė – meškerės širdis. Tai tarsi žvejybos valdymo pultelis, nuo kurio didele dalimi priklauso sėkmė. Dėl šios priežasties svarbu ritę prižiūrėti ir, jei ji nebuvo pirkta Gariūnuose už kelis eurus, suteikti jai techninį aptarnavimą.

KABLYS.lt kalbino žvejybines rites taisantį Romą ir domėjosi, kokias rites remontuoti apsimoka ir kokiais gedimais dažniausiai skundžiasi meistrą aplankę meškeriotojai.

Romai, jūsų užsiėmimas gana neįprastas. Taisote rites, nors jų pasiūla tokia didelė, kad daugelis žvejų sugedus vienai tiesiog nusiperka kitą arba mėgina sutaisyti patys.

Yra žmonių, kurie užsiima ričių aptarnavimu patys, bet, sakysim, jų sudėtingas mechanizmas ir dažniausiai tai baigiasi tuo, kad žmogus ritę išrinkti sugeba, bet pabirus detalėms jas tiesiog sudeda į maišelį ir veža į šiukšlių kibirą. Bet pažįstu žmonių, kurie tuo gali užsiimti. Kartais pardavėjai žmonėms duoda kontaktus ir jie klausia, ar rites reikia aptarnauti. Tada aš sakau, jeigu jūs mašinos 10 metų neaptarnausit, kiek ji važiuos. Turbūt 10 metų nepravažiuos. Taip pat ir su ritėm. Nuperka žmogus, po trijų metų ji sugenda, todėl ir siūlome tokį aptarnavimą.

Ar konkurencija šioje srityje didelė? Turite daug kolegų, kurie siūlo aptarnauti rites?

Nedaug. Kartais paskambina parduotuvės ir už tam tikrą procentą pasiūlo dirbti. Ne aš vienas tuo užsiimu, yra žmonės, kurie daug metų tuo domisi, o kiti gali ir apgauti. Tiesiog paima, palaiko ritę ir atiduoda žmogui paėmę pinigus. Yra tie, kurie bando taisyti, yra tie, kurie gerai taiso, bet tokių nedaug.

Kaip jūs pats susidomėjote ričių taisymu? Iš kur gavote apie tai informacijos?

Tarnavau mechaniku povandeniniam laive kariuomenėje. Visą gyvenimą mėgau techniką. Mechanika man buvo prie širdies. Kai pirmą kartą išrinkau ritę, internete dar nieko nebuvo, nei kur nors pasiskaityti, nei Youtube, tai pažiūrėjau į dėžutės schemą ir pabandžiau išardyti. Išbyrėjo krūva detalyčių, gerai, kad turėjau didelį baltą skudurą, ant kurio visas detales suradau ir paskui logiškai mąstydamas pradėjau surinkinėti. Gal kokius penkis kartus surinkau ir išrinkau, kad viską teisingai sudėti.

Su kokiais sunkumais susiduriate taisydamas rites?

Reikia siųstis visas atsargines dalis, sintetinius tepalus, nes automobiliniai tepalai netinka. Sintetiniai tepalai automobiliams negaminami, tai daugiau marketingo dalykas. Jie pavadina kažkokį geresnį tepalą sintetiniu, bet jis daromas mineralinio tepalo pagrindu, kad geriau valytų. Tikri sintetiniai tepalai gaminami tik kosminėms technologijoms, lėktuvams ir povandeniniams laivams. Tai chemiškai iš tam tikrų ingredientų daromi tepalai. Panašūs tepalai turi būti naudojami ir ritėms. Tai turi būti tepalas, kuris nemaišytų ritei lengvai judėti, bet laikytųsi ant ritės dantračių. Yra tokių gerų ričių, kurios net po 5 metų nenusinešioja. Kaip buvo iš gamyklos, taip ir lieka dantračiai gerai sutepti. Bet čia, aišku, ekstremalios sąlygos, po 5 metų ji veiks, dirbs, bet... Ypač jeigu ritė kainuoja apie 700 eurų, tepalas kainuoja 400 eurų, tai tikrai ją reikia bent kartą į metus aptarnauti.

Lyg ir savaime suprantama, kad pačių pigiausių ričių taisyti neverta, bet kur yra ta riba, kai žmogui apsimoka seną ritę prikelti naujam gyvenimui? Gal turite patarimų, į kokias rites žvejams apskritai verta atkreipti dėmesį?

Žmonės kartais sako: „Aš sulaužiau ritę, ar galit pataisyti?“, arba „Aš turiu 8 rites, ar galit man iš jų vieną surinkti?“ Klausiu: „Kokio modelio – vienodo ar skirtingo?“ Sako: „Ai, nežinau.“ Sakau: „Kiek kainuoja brangiausia ritė?“ „Na, 30 eurų.“ „Tai klausyk, – sakau, – geriau nueik ir naują nusipirk, neapsimoka.“

Ar verta taisyti ritę, dažnai priklauso nuo ritės aptarnavimo kainos. Sakysim, nuo 150 eurų galima nusipirkti padorią „Shimano“ ritę, už 200 eurų išeitų tikrai gero lygio ritė. „Daiwa“ prasideda turbūt nuo 300 eurų. Joms naudojamos kosminės technologijos, tepalas, kuris saugo guolius ir ritę nuo vandens, bet jis irgi daugiau pusės metų turbūt nesilaiko. Be jo irgi ritė veikia, bet jeigu žmogui pasakysi, kad tavo „Daiwa“ ritė kainuoja 150 eurų ir tau reikės 50 eurų sumokėti už aptarnavimą, tai žmogus susimąsto, ar taisyti, ar išmest. Kitas variantas – „Spro“ ritės. Brangiomis „Spro“ ritėmis, kurios kainuoja po 150 eurų, draugai žvejodavo lašišas. Sugaudavo net 20 kg sveriančių lašišų ir tos ritės veikdavo.

Vis dėlto, jei kalbame apie dar pigesnes rites, vardas nebūtinai reiškia kokybę. Ritės, kurios kainuoja po 30 eurų, yra geriau negu pigios „Shimano“. Pigesnės nei 130 – 150 eurų bus tiesiog išmesti pinigai. Tada jau geriau kinietišką nusipirkti, pažvejoti ir išmest.

Užsiminėte, kad skiriasi ir gamintojų siūloma ritės techninio aptarnavimo kaina.

„Shimano“ ritėms 10 metų oficialiai teikiamos atsarginės dalys. Jų aptarnavimas yra labai geras. Rusijoje yra net aptarnavimo centrai. Šitoj srityje jie mus žymiai lenkia. Ritės aptarnavimas pas juos kainuoja nuo 19 iki 35 eurų. Pas mus kainuoja pigiau, nuo 6 ar 8 iki 15 eurų su medžiagomis. „Daiwa“ ričių servisas yra blogesnis, jie nelabai nori tiekti savo detalių. Jų centre aptarnavimo kaina yra 35 eurai, į ją įeina pervežimas, mokesčiai ir t.t. „Spro“ ritėms atsarginės dalys teikiamos iš Olandijos. Aišku, renkamos jos Kinijoje. O visos kitos ritės – laimės dalykas. Gamyklų nėra, medžiagų, kaip Rusijoje, ypatingų taip pat nėra. Yra kelios įmonės, kurios gali ištekinti, išfrezuoti, bet turbūt ta detalė bus ritės kainos. Nes, tarkim, programinėmis staklėmis suprogramuoti detalę kainuotų 50 eurų.

Kokiais ričių gedimais dažniausiai skundžiasi meškeriotojai?

Kai kurie skundžiasi, kad ant vediklio blogai sukasi valas. Vediklis supina valą, valas mėto kilpas, trūkinėja, sugadina valą. Pasekmė yra tokia, kad po pirmo metimo valas nutrūks, o žvejys pames brangų voblerį, nuotaika bus sugadinta ir normaliai nepažvejosi. Naujose ritėse vediklio guolius pigina pigina, tada įstato vieną guolį. Anksčiau geriausia buvo „Shimano“ ritė „Stella“. Ji ir dabar gaminama, bet 2010 metų buvo geriausia, nepakartojama. Jos valo vediklis stovėjo ant dviejų guoliukų. Ten dar eina tarpinės tarp guolių, pakankamai sudėtingas mechanizmas. Guolis 5-6 mm diametro, o ten jie stovėjo du. Tai va, vienas guolis kainuoja 18 eurų ir žmogus paprašo naujo tipo vediklį pakeisti į seną tipą. Pasakau, kad vien detales atsiųsti kainuos 48 eurus, o už darbą dar 2 eurai – atsukti varžtą ir įstatyti. Tada jis aprėkia, pavadina aferistu. Ritė kainuoja 700 eurų, o žmogui pagailo dar 50 eurų įstatyti normalų vediklį. Tai čia vienas iš tokių variantų.

Būna, kad naudoja paprastą tepalą, o paprastas tepalas išplauna reikiamus. Ritei profesionaliai sutepti gali būti naudojami ir 5 tepalai. Tai pakankamai brangūs dalykai. Rekordas, aišku, yra „Daiwa“ tepalas, naudojamas ant guolių, jo mililitras kainuoja 50 dolerių. Kartais užtenka ritę sutepti tepalu, kad ji gerai veiktų. Būna, atneša žmogus ritę, o aš ją tik sutepu, sako, veikia geriau nei nauja. Aišku, jei žmogus rite žvejojo 10 metų, pildavo į ją kažkokį tepalą, tai skystas tepalas išplovė visą buvusį tepalą, nes jis veikia kaip ploviklis. Tai va, viena problema, kai žmonės bando sutepti ritę su bet kuo nepasiskaitę. Kiti į vandenį įkiša ir taip pat ritę sugadina. Dažnai būna, kad žmonės rites ir sulaužo, bet tos ritės, kurios turi atsargines dalis, visos yra pataisomos.

Dėkojame už pokalbį.

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pigūs vobleriai lydekoms – kur juos pirkti?

2018-05-13 16:50 Pasidalijimų 25 Komentarų 4

Lietuviški rankų darbo masalai žavi vokiečius ir norvegus

2018-04-11 07:50 Pasidalijimų 324 Komentarų 6

Dienos klausimas