Bet šiuo metu vartydamas užsienio žurnalus apie žūklę pastebėjau į dėžutes subertus masalus. Ir vienas – jų kokonai. Norėjau išbandyti. Bet pradžioje teko pasidomėti kaip juos paruošti žūklei. Taigi parašiau žvejui, kuris gyvena ir žvejoja Didžiojoje Britanijoje ir paprašiau , jo papasakoti, kaip paruošiami šie masalai. Po keleto savaičių sužinojau ir išbandžiau tai, ką buvau išgirdęs: kaip kokonus ruošia anglas, kuris prekiauja kasteriais. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi.
Žinoma, Anglijoje kokonų galima nusipirkti vietinėje žūklės parduotuvėje, bet ir pirktiniai reikalauja priežiūros. Vis dėlto viduje yra gyva lerva. Išlaikyti ją reikia ir šviežią, ir švarią. Smulkiame sietelyje vertėtų praplauti nešvarumus ir taip pašviežinti, kad nebūtų nemalonaus kvapo. Jei planuojate išvykti į žūklę, supilkite į plastikinį maišelį su vandeniu, kad kasteriai būtų apsemti, ir palikę oro užriškite maišą. Įsidėkite jį į šaltkrepšį arba ten, kur nespigina saulė ir galėsite transportuoti.
Jei planuojate žūklę po keleto dienų, paruoštus kasterius supilkite į plastikinį indą su vandeniu ir uždenkite juos su laikraščiu, kad jie kvėpuotų ir išliktų gyvi. Juos dera laikyti šaltoje, vėsioje vietoje. Šaldytuvas tinka puikiai.
Jei ketinate pasigaminti kokonus, o aš įsitikinęs, kad Lietuvoje jų tinkamų parduotuvėje negausite, pateikiame instrukciją:
- Kai nusipirksite musės lervų (1 litrui kokonų reikia apie 2 litrų gyvų lervų) reikia prasijoti keletą kartų, kad atskirtumėte sėlenas nuo musės lervų. Taip pašalinsite ir ne gyvas lervas, kurios netinkamos kokonų gamybai. Lervas supilkite ir išsklaidykite kuo platesniame inde, tam, kad nepradėtų dūsti kitu atveju rasite labai daug sugedusių lervų.
- Maždaug po 1-3 dienų pasirodys pirmieji kokonai. Juos aš laikau įstiklintame balkone maždaug 14 laipsnių temperatūroje. Verta paminėti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau vystosi kokonai.
- Draugas, kuris suteikė informacijos apie kokonus sakė, kad anglas kuris prekiauja kokonais, sijoja lervas kas 4 valandas. Žinoma, tiek laiko aš neturėjau, todėl sijodavau jas apie 3 kartus į dieną. Anksti ryte (apie 8), po darbo (apie 19 valandą) ir vėlai vakare prieš einant miegoti (apie 23 valandą). Per tokį laiko tarpą lervų išsivysto daugiau, tačiau ne visos tampa tobulos.
- Patys vertingiausi kokonai yra tie, kurie šviesūs. Jie ką tik susisukę į lervą ir turi daugiausia skysčio šios būsenos metu, tai tikriausiai ir patinka žuvims. Dar žūklės metu visos lervos patamsėja, todėl šviesios tampa gražios rusvos spalvos.
- Skirtumas tarp šviesaus ir tamsaus kokono yra toks, kad kuo šviesesnis, tuo greičiau skęsta, o kuo tamsesnis tuo lėčiau. Visiškai tamsus kokonas tampa pusiau tuščiaviduris, todėl laikosi vandens paviršiuje. Čia jau žvejo strategija: ar šaudyti laidyne šviesius kokonus ant vandens paviršiaus, ar tamsius kokonus sudėti į jauko rutulius ir įmestus į vandenį pradedant jiems irti, šie kiltų į vandens paviršių.
- Vandenyje vystymosi būsena sustabdoma. Jie nebegauna saulės spindulių, ir temperatūra nukrenta iki kritinės ribos. Kokonus geriausia laikyti vėsioje vietoje. Tik neuždarykite dėžutės dangčio ir leiskite kokonams kvėpuoti, vis dėlto jie vis dar gyvi.
- Kai jau būsite pasiruošę vykti į žūklę supilkite kokonus į plastikinį maišą ir sudėkite į šaltkrepšį. Prieš supakuodami galite juos nuplauti vandeniu, kad nereikėtų to daryti žūklės metu.
Nors tai ir trumpa instrukcija, bet paruošti ir prižiūrėti kokonus užima nemažai laiko, o ir ne patį maloniausią kvapą pirmomis dienomis tenka ištverti. Prižiūrėti ir neužmiršti savo augintinius kas keletą valandų. Paguoda tik viena. Kokoną mėgsta stambios žuvys, todėl priešininkai pasirinkę būtent šį masalą kaip jauko komponentą dažniau sulaukia stambaus karšio ar kuojos kibimo.
Daugiau informacijos apie tokią žūklę galite rasti Lietuvos sportinės žūklės klubo Pyla tinklalapyje.
