Kepdami šį žuvims skirtą pyragą nesugaišite nė valandos, tačiau turėsite masalą, kurio neturės joks kitas meškeriotojas. Svarbiausia čia, kad galėsite naudoti įvairiausius priedus ir kvapus, kuriais tikite ir manote, kad būtent jie padės sugauti daugiau žuvų.
Tad imame jei norite išsikepti šį pyragą, kuriam neatsispirs karpiai, karšiai, lynai, kuojos ir kitos karpinės žuvys, imkite maždaug pusę stiklinės miltų, 100 gramų sviesto, du didelius kiaušinius, 150 mililitrų pieno, viską suverskite į dubenį ir mikseriu arba šakute sutrinkite iki vientisos konsistencijos.
Kai jau turite tešlą, metas imtis veiksmo, kuris šį pyragą pavers skirtu ne žmonėms, o būtent žuvims, t.y. dėsime papildomus kvapus, kurie patinka žvynuotosioms, bet virtuvėje gali paskleisti ne itin malonų aromatą.
Žinoma, žuvims galima kepti ir gardžiai kvepiantį pyragą, jei į tešlą dėsime vanilės, vaisiais kvepiančių maistinių dažų ir panašiai. Tačiau galima ir eksperimentuoti į tešlą pridedant kraujo miltelių, žūklės reikmenų parduotuvėse siūlomų žuvimi, moliuskais, sliekais, uodo trūklio lervomis ar dar velniai žino kuo atsiduodančų kvapų. Žodžiu, erdvės eksperimentams čia tiek, kad įvairiausius pyrago variantus galima kepti ištisą sezoną, kol atrasime, kas konkretaus vandens telkinio žuvims patinka labiausiai.
Kai jau pasiruošėme tešlą ir išsirinkome papildomus aromatus, ją verčiame į pyrago formą ir 25-30 minučių pašauname į iki 160 laipsnių įkaitintą orkaitę. Iškepusį pyragą ištraukiame, sulaukiame, kol atvės ir viskas – mūsų kepinys paruoštas žūklei.
Tokį žvejybinį pyragą galima pjaustyti norimo dydžio kubeliais ir verti ant kabliuko, iš jo minkštimo galima minkyti tešlą, o plūdrią žievę naudoti, kai masalą reikia kiek pakelti nuo dugno. Tokius pyragus taip pat galima sumalti ir naudoti kaip jauko priedą.
Beje, jei žūklei nesunaudojote viso pyrago, neskubėkite jo išmesti ar suvalgyti pats (ypač kvepiančio sliekais ar kuo panašiu). Jį galima tiesiog įdėti į šaldymo kamerą, o artėjant kitai žvejybai vėl išsitraukti ir turėti šviežio masalo.
