Numiršta popiežius ir nukeliauja į dangų. Ateina pas Petrą ir sako: – Ponas Petrai, dangaus vartų saugotojau, įleisk mane be eilės. Aš juk Paulius II-asis.

Petras praverčia savo sąrašus, pažiūri ir sako:

– Nėra jokio Pauliaus, nieko nežinau.

Paulius II-asis sako :

– Taip negali būti, aš juk visą gyvenimą pašvenčiau Dievui.

Petras sako :

– Na nueisiu, šefo paklausiu, gal jis ką žinos.

Ateina Petras pas Dievą ir klausia :

– Žiūrėk, šefas, pas mane kažkoks Paulius II-asis atėjo ir veržiasi be eilės, sako, tave pažįsta, tau tarnavo visą gyvenimą žemėje. Dievas pagalvoja ir sako:

– Nieko aš nežinau, nepažįstu aš jokio Pauliaus ir man Žemėje niekas netarnauja. Na bet aš dar sūnaus paklausiu, gal tas ką žinos.

Ir įeina Jėzus kaip tik. Dievas klausia:

– Sūnau, atėjo kažkoks Paulius II-asis. Sako, kad man tarnavo žemėje, prašo, kad įleistume į dangų. Gal tu ką žinai?

Jėzus pagalvoja ir sako:

– Ne, nieko aš neatsimenu su tokiu vardu.

Ir išeina. Staiga vėl grįžta atgal ir juokdamasis sako:

– Žinai, tėvai, kur aš prieš 2000 m. įkūriau žvejų būrelį? (šių laikų visa kunigija ir vyskupija) Tai va, jie dar vis įsivaizduoja, kad jis gyvuoja.

Atsiuntė Almantas

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dienos klausimas