KABLYS.lt dalinasi lietuvių karpininkų įspūdžiais iš FIPSed pasaulio karpių gaudymo varžybų, vykstančių Vengrijoje, Deseda ežere. Šį kartą apie tai, kas ir kodėl norėjo diskvalifikuoti lietuvių komandą.

parengta pagal laukarpis.lt ir zvejokliai.lt informaciją

Spėkit, ką mes pamatėme švintant? Ogi dar didesnį vėją ir lietų už lango... Sinoptikų žadėtas atšilimas perkeliamas į penktadienį... Tačiau nuotaiką praskaidrina naujausios žinios iš vyrų: Justas su Aurimu taip svarbioje A zonoje pagavo nors nedidelį, tačiau įskaitinį karpį. Na, o Rimantas su Gintaru per naktį svėrimui paruošė net 6 karpius. Nors iš brolių naujų žinių nėra, šiuo metu svarbiausia, kad visos mūsų zonos atidarytos ir kad ir kaip būtų sugaudė konkuruojančios komandos, labai nukristi lentelėje neturėtume.

Deja, peržiūrėjus kiekvienoje zonoje prie sektorių susmaigstytas lenteles su komandų svoriais nusiviliame – per naktį atsidarė gausybė komandų ir situacija prastėja. Tarkime, vakar vakaro svėrimo duomenimis broliai C zonoje su 11,325 kg karpiu buvo antri po rusų, tačiau per naktį Rumunijos komanda sugavo 8 žuvis, kurių bendras svoris – virš 50 kilogramų.

Kapitonai suka galvas ir su pagalbininkais pradeda dar įdėmiau stebėti kiekvienos zonos lyderius - ką mes praleidome savo taktikoje? Dar prieš rytinį kapitonų susirinkimą netikėtumą mūsų B pazonėje tėškė slovėnai. Kol Rimantas su Gintaru po vieną rankioja ne per didžiausius karpius, jie pykšteli vieną 18 kg žuvį ir pradeda grasinti mūsų pozicijoms. Kol A ir C zonoje dirba kapitonai bandydami atrišti kibimus, mes, žioplinėtojai, didžiausią dėmesį skiriame mūsų B zonos vyrams, kur veiksmas, nors ir ne intensyviai, visgi vyksta.

Deja, ten turime ir pirmą nesėkmę – ilgai trauktas nemenkas karpis prie kranto įlenda į kliuvinį ir po 10 minučių bandymų gražiuoju jį iš ten išprašyti žuvį prarandame. Tačiau dar po valandos kitas kibimas priverčia užmiršti ankstesnę nesėkmę.

10 valandą, aplėkę komandas ir zonas, su abiem Tomais lekiam į kapitonų susirinkimą sužinoti naujienų, ir, aišku, rytinio svėrimo rezultatų. Rezultatai pusėtini – kristelėjome tik viena vieta žemiau ir esame penkti. Viršuje eilės tvarka rikiuojasi Ukraina, Rumunija, Kroatija bei Rusija.

Kapitonų susirinkime girdime griežtus priekaištus į visas puses. Teisėjai užfiksavo tokius komandų pažeidimus:
- vakare draudžiamu metu (nuo 19:30) kažkurių komandų atstovai vaikštinėjo po varžybų teritoriją;
- žvejojo per mažais, 70 cm skersmens nesiekiančiais graibštais;
- jaukino raketomis nesulaukę 8 valandos ryto;
- savavališkai pakeitė sektorius žyminčias juostas sau palankesne kryptimi.

Na, o dalyviai, tame tarpe ir mes, turėjome pastabų ir teisėjams:
- kai kurias sektorių linijas perstumdavo ir teisėjai dalyvių prašymu. Tačiau keisdami kryptį jie neatsižvelgdavo į gretimais esančią komandą, todėl buvo atvejų, kai netikėtai 120 metrų metimo atstumu abiejų komandų masalai susikryžiuodavo;
- ne visi zonų teisėjai išmanė taisykles, todėl net ir mūsų vyrams B zonoje dar 7 ryto patarė: „Gi jau švinta, galite jaukinti raketomis“. Gerai kad mūsiškiai geriau skaityt moka ir provokacijai nepasidavė – jaukinimas raketomis leidžiamas tik nuo 8 ryto.

Susirinkimo metus persimetame vienu kitu žodžiu su kitų komandų kapitonais. Ukrainiečiai pakartoja taip, ką mes girdėjome dar iš kelių geriau ežerą pažįstančių komandų atstovų: B zonoje mūsų ištrauktas 1 sektorius yra labai produktyvus ir vietinių žvejų labai mėgstamas. Ką tai reiškia? Jei skaitėte apie burtų traukimą, turėjote atkreipti dėmesį, kad iš karto traukiame ne sektorių kiekvienoje zonoje, o jų derinį: A19, B1 ir C9.

Paaiškinsiu, kodėl ir kaip tie deriniai sudaromi. Pagrindinis reikalavimas deriniui – kuo lygiavertiškesni sektoriai kitų derinių atžvilgiu. Tačiau jei derinyje įterpiamas geresnis (o tai konsultuoja vietiniai žvejai), žinok, kad gausi vieną arba ne du gerokai blogesnius sektorius. Todėl dar prieš varžybas kalbėjome, kad geriau derinys su 3 vidutiniais sektoriais, kur gali parodyti savo profesionalumą ir jaukų efektyvumą, nei vienas „auksinis“, o kiti du – tokie, kur žuvis niekada nesilanko. Nesakau, kad gavome „auksinį“, ir, gink dieve, netvirtinu, kad kiti du labai blogi. Tačiau rezultatai tarp mūsų komandų, naudojančių tą pačią pašarinę bazę, per daug skirtingi...

Po kapitonų susirinkimo dviračiuoju nuo C26 prancūzų sektoriaus prie dambos. Vienur sustodamas pažiūrėti, kaip dirba kitų šalių komandos, kitur šnekteldamas su sutiktais saviškiais ar kitų šalių stebėtojais. Pasiekęs Dariaus ir Modesto C9 sektorių pamatau taip lauktą kibimą! Deja, į krantą parkeliauja „sausarūris“ karšis. Nieko, tai irgi signalas. Juk vakar buvo taip pat: pradžioj pypeno karšiai, o po to bac ir 11 kg karpis.

Neskubėdamas minu toliau. Vos privažiavęs mūsiškius B zonoje sužinau, kad vos tik man išvažiavus iš brolių sektoriaus jie pagavo 5 kilogramų karpį. Taigi, karšis tikrai buvo geras signalas :) Iš tikrųjų net ir traukdami karpį broliai iki paskutinės minutės buvo įsitikinę, kad traukia karšį, nes žuvis visiškai nesipriešino, nelankstė meškerės ir tik prie kranto kelis kartus tesugebėjo vikstelti uodega. Viskas normalu – kokia žuvis pajėgs priešinti, kai ją traukia Broliai Rankelės :)

Važiuoju toliau. Dar kelios minutės, pravažiuosiu A zonos pradžią ir minsiu link kempingo rašyti rytinio straipsnio. Sustoti priverčia telefono skambutis ir išsigandęs Tomo balsas: „Jurgi, turime problemą“.

Ir čia prasideda tai, ko Pasaulio karpininkų čempionato istorijoje dar nėra buvę. Dariui su Modestu pagautą karpį įdėjo į dvigubą maišą vandenyje laukti svėrimo. Kodėl dvigubą? Nenoriu burnoti ant žūklės įrangos importuotojų, tačiau ko gero kiekvienam karpininkui, o ypač sportininkui, yra atsitikę taip, kad dėl nekokybiškų siūlių karpis vandenyje išsiplėšęs pabėga, o dar blogiau – užstringa už žiaunų ir nusirauna nuo maišo virvės bei nuplaukia su visu maišu. Todėl mūsų sportininkai, žinodami, kad karpiai ežere stiprūs, du maišus deda vieną į kitą, o jau tada – karpį į vidų. Žuvies gyvybingumui grėsmės nėra. O ir minkščiau, tamsiau bei saugiau.

Po 10 minučių prisistato teisėjai ir pasvėrę protokoluoja 5 kg svorį. Gavę teisėjų leidimą, broliai dar nuotrauką pasidaro. Fotografuodamiesi vyrai pastebi, kad žuvis turi kelias nedideles ligos dėmeles išorinėse žiaunų pusėse. Kaip ir privaloma pagal varžybų reglamentą, karpis paleidžiamas iš karto po svėrimo iš teisėjų svėrimo maišo. Broliai leidžia karpį stebint teisėjams ir krūvai stebėtojų ir... Žuvis, vieną kartą vikstelėjus uodega, iškyla pilvu į viršų. Prasideda gaivinimo procedūra: žuvis prilaikoma už uodegos ir šiek tiek stumdoma vandenyje pirmyn atgal, kad į žiaunas patektų oro. Teisėjai žiūri. Broliai gaivina.

Žuvies gyvybės ženklų nebėra... Žuvies sužalojimas, o ką jau kalbėti apie užmušimą, pagal taisykles komandai iš karto lemia diskvalifikaciją. Išgirdęs Tomo pasakojimą telefonu puolu skambinti pagrindiniam varžybų teisėjui, kietam reindžeriui bejausmiu ir negailestingu veidu, po varžybų teritoriją važinėjančiu milžinišku pikapu. Kaip ir pridera reindžeriui :)
Teisėjų vadas manęs išklauso ir susisiekęs su savo teisėjais, kurie pasimetę stovi ant kranto ir nežino, kaip elgtis su negyva žuvimi, pažada tuojau pat atvykti prie mūsų sektoriaus. Aš lekiu į kempingą, metu dviratį ir paėmęs mašiną irgi dumiu ten. Tą patį daro ir Mantas, tik jau su dviračiu iš A zonos.

Kol atvažiuoju, prie mūsų vyrų C zonoje jau randu varžybų teisėją, kuriam tiek mūsiškiai, tiek aplinkinių komandų atstovai aiškina įvairiausias versijas. Bet vyrukas nepėsčias. Ramiai laukia, kol pirmiausia viską papasakosime mes. O mes turime ne tik pasakojimą, tačiau ir nufilmuotą karpio traukimą, įrodantį, kad žuvis pagauta už burnos ir tvarkingai įdėta į matą su graibštu. Įtampa auga. Atsiranda šalia sektoriuje varžybaujančios Bulgarijos atstovas, kuris ne tik tvirtina, kad matė du maišus, kurie turbūt ir uždusino karpį, tačiau dar lyg ir pastebėjo, kaip broliams jis buvo iškritęs iš rankų... Tokie liudijimai, ir dar tokioje situacijoje mums grasina kelione namo dar nepasibaigus varžyboms.

Po mūsų reindžeris apklausia savo sektoriaus teisėjus, svėrusius karpį. Tie dar labiau išsigandę, nes nelabai suprasdami pasekmių gali prišnekėti bet ko. Klausome jų pokalbio, tačiau nesuprasdami jų pokalbio sugebame įšgirsti tik besiteisinantį toną.

Galų gale mes esame paprašomi parodyti žuvį, kuri jau balančiomis žiaunomis plūduriuoja karpiniame maiše pakrantėje. Reindžderis įdėmiai apžiūri karpį, nufotografuoja ligos dėmeles. Dabar, kai visų mūsų akys iš baimės didelės, dėmelės atrodo vos pastebimos. Ir ką jos prieš nesąžiningų konkurentų teiginius, kad mes karpį mėtėme ir dusinome maišu... Niekam neįdomu, kad dviejuose karpiniuose maišuose žuvis neuždus, ypač per 10 minučių. O mėtyti žuvį ant žemės – atleiskite, bet per daug rimti čia karpininkai, kad galėtų taip suklysti.

Reindžeris dvejoja. Akivaizdu, kad net jam, atsakingam už visas varžybas, priimti sprendimą dėl komandos diskvalifikacijos, yra per sudėtinga. Todėl esame informuojami, kad 15 valandą turime atvykti į varžybų bazę, kur bus surinkta didžioji varžybų žiuri spręsti mūsų likimo. Šakės... Papuolėme... Broliai bando žvejoti, permetinėti meškeres, tačiau situacija per daug įtempta. Ir dar minia, susibūrusi aplink sektorių, susikaupti neduoda. Todėl tik sužinoję mūsų „teismo“ laiką greit traukiamės nuo sektoriaus tikėdamiesi, kad minia išsivaikščios.

13:30. Su Tomu ir Mantu renkamės kempinge. Ruošiamės gynybai. Tiksliau Mantui, kuris į pasiaiškinimus su reindžeriu atmynė pavėlavęs (nuo A iki C zonos kelias ir tolimas, ir kalnuotas). Jau prieš tai paprašėme reindžerio, kad apklaustų ir vieną Kroatijos kapitonų, kuris matė karpio traukimą. Pasiruošiame Tomo P. filmuotą video, kur matyti, jog traukiama žuvis visiškai nesipriešino. Tai – dar vienas įrodymas, kad žuvis nesveika. Tik nežinome, kaip didysis žiuri reaguos į tuos dvigubus maišus. Mes tai suprantame, kad karpio nudaigoti taip negalima ir net taisyklėse tokio draudimo nėra, tačiau žiuri komisijai gali atrodyti kitaip...

14:45. Sėdime ant tuščių suolų kapitonų susirinkimo vietoje. Už durų: FIPSed prezidentas ir sekretorė (Prancūzija), FIPSed viceprezidentas (Rusija), varžybų vyriausias teisėjas (reindžeris iš Vengrijos) bei pirmo susirinkimo metu burtų keliu išrinktas žiuri narys (Ukrainos rinktinės kapitonas). Visi, išskyrus reindžerį, puikiai pažįstami ir malonūs žmonės. Bet nervai daro savo, pradedame matyti sąmokslą, kaip Ukraina ir Rusija norės pašalinti penketuke esantį konkurentą.

15:00. Atsidaro durys ir... mums atneša kavos. Aišku, kad teks laukti dar ilgiau.

15:15. Vėl atsidaro durys ir į vidų pakviečiamas Lietuvos rinktinės kapitonas, t.y. Mantas.

15:16. Durys atsidaro trečią kartą ir išgirstame ramų Manto balsą: „Nelaimingas atsitikimas, varom į sektorius dirbt“.

Taip greit atsitokėti negalime nė vienas... Beprecedentis įvykis baigėsi sėkmingai! Tiksliau, sąžiningai. Net ir žuvis užskaityta!

Vadovai bando vėl persijungti į varžybų eigą ir strategijas. Bet atsiranda dar vienas klausimas, kurį turėsime spręsti po varžybų, ko gero čempionato uždarymo metu: kaži kaip broliai Darius ir Modestas pasisveikins su Bulgarijos komandos melagiu?

Galų gale važiuoju į kempingą rašyti šio straipsnio. Kol jį rašau, paskelbiami dieninio (15 val.) svėrimo rezultatai. Mes – 4 vietoje!

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žvejys kviečia grąžinti skolą Neries upei

2017-10-12 13:13 Pasidalijimų 44 Komentarų 10

Dienos klausimas