Karpiai ir plačiakakčiai – pusiau riebios žuvys. Suvartoję 100 g šių žuvų mėsos, gausite viso labo 123 kalorijas. Be to, jų mėsa – puikus visaverčių baltymų šaltinis. 100 g šių žuvų jų yra net 17 g. Baltymais gausus maistas nepraranda savo populiarumo tarp žmonių, norinčių patobulinti kūną ar kovojančių su antsvoriu, nes tai – raumenų statybinė medžiaga.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas užsimena, kad gausesnis žuvies vartojimas galėtų būti puiki išeitis, norintiems sumažinti mėsos kiekį savo kasdieniame mitybos racione, arba iš viso jos atsisakyti. „Pagal cheminę žuvies sudėtį, žuvies baltymai priskiriami visaverčiams baltymams, nes jų sudėtyje yra visų būtinųjų aminorūgščių. Tad šia prasme būtų galima raudoną mėsą keisti į žuvies mėsą. Jeigu kalbame apie žuvies ir raudonos mėsos palyginimą, tai paprastai lyginame baltymus,“ – pasakoja profesorius.
Dažniau ruošti patiekalus iš šių žuvų rekomenduojama ir tiems, kurie nori papildyti A, D, taip pat vandenyje tirpių B grupės vitaminų, įvairių mikroelementų ir mineralų atsargas. Be to, nors karpis yra gėlavandenė žuvis, o 100 g šios žuvies tėra 6 g riebalų, šių riebalų sudėtyje galima rasti naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių. Omega-3 polinesočiųjų rūgščių žmogaus organizmas pats pasigaminti negali, todėl labai svarbu pakankamą jų kiekį gauti su maistu.
„Nors tiek žuvies, tiek mėsos riebalai yra gyvūninės kilmės, mėsos riebalai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios populiariai vadinamos blogaisiais riebalais, kurie didina cholesterolio kiekį kraujo serume, todėl skatina ateroskleorozę, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio atsiradimą. Dietologai daro išimtį tik vienos rūšies gyvūninės kilmės riebalams – žuvų taukams. Jų patariama valgyti kuo dažniau dėl juose esančių unikalių polinesočiųjų rūgščių, dar vadinamų omega-3 riebiosiomis rūgštimis, kurios apsaugo organizmą nuo vėžio, astmos, depresijos, širdies ligų,“ – aiškina gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.
Galbūt tada užtektų tiesiog reguliariai gerti žuvų taukus? – paklausite. Gydytojai į tai žiūri skeptiškai: „Papildais turtiname omega-3 riebalų rūgščių atsargas ir tai yra labai gerai. Bet mes negalime kalbėti apie žuvies pakaitalą. „Maisto papildas nėra maisto pakaitalas“ – toks žymėjimas yra privalomas ant pakuočių ir jis toks yra ne veltui. Su žuvų taukų papildais mes gauname tik vieną komponentą,“ – teigia prof. dr. R. Stukas.
Be to, šviežią žuvį, ypač karpį, keisti papildais tiesiog neekonomiška. Lietuvos žuvininkystės ūkiuose karpis – gausiausiai auginama žuvis, dėl to, kad šios žuvys puikiai prisitaikę gyventi tvenkiniuose. Taigi, karpio kaina Lietuvoje nekinta jau keletą metų ir iki šiol išlieka daugeliui prieinamu produktu. Taigi, belieka pasitelkti fantaziją ir nebijoti išmėginti naujus receptus.
Auksinė žuvelė
Reikės:
• 1,5 kg karpis;
• rūkytas kumpis, šoninė ar lašinukai;
• 1 svogūnas;
• džiūvėsėliai;
• 1 kiaušinis;
• džiovinti baravykai;
• papuošimui:
• svogūnų laiškai;
• petražolės;
• ridikėliai.
Šviežiam karpiui nuimame odą. Išverdame rūkyto kumpio, šoninės ar lašinukų. Pakepiname svogūną. Kepintą svogūną ir mėsą kartu su karpiu permalame. Į žuvies faršą pridedame džiūvėsėlių, kiaušinio, smulkiai kapotų virtų baravykų (džiovintų). Ta mase užpildome karpio odą. Suvyniojame į marlę. Kokią valandą verdame ant silpnos ugnies daržovių sultinyje. Atšaldome išvirtą "auksinę žuvelę" dubenyje. Papuošiame svogūnų laiškais, petražolių lapeliais, ridikėlių skiltelėmis.
