Lašišų ir šlakių apsaugos organizacija „Lašišos dienoraštis“ kiek daugiau nei prieš mėnesį Aplinkos ministerijai pateikė siūlymus keisti licencinės žūklės taisykles. Vienas šių pakeitimų atimtų iš žvejų galimybę pasididžiuoti sugautu laimikiu namuose. Įsigaliojus pataisai visas rudenį sugautas lašišas ir šlakius reikėtų paleisti.
Šiam sprendimui pritaria ne visi žvejai ir juos remiančios organizacijos. Viena iš jų – aktyviai lašišų apsaugą remianti žūklės reikmenų parduotuvė „Triturus“. Pasak parduotuvės vadovo G. Šiaučiuvėno, „pagavai-paleisk“ principas tikrąją savo reikšmę įgautų tik pasirinktas laisva valia. Svečias taip pat suabejojo pačios „pagavai-paleisk“ filosofiijos teisumu: „Pats „pagavai-paleisk“ būdas. Na, jo esmė yra ta, kad tu jauti malonumą tik pakankindamas žuvį ir ją paleisdamas. Kaip ir žvejyba praranda prasmę. Aš atvažiavau, pakankinau žuvį, paleidau ir jaučiuosi laimingas. Gavau adrenaliną, viskas, aš vaikštau ant vandens, kadangi paleidžiu tą žuvį. Dalis tos žuvies žūnv ir aš jaučiuosi gerai, nes nematau. Ar tai yra sprendimas?“ – konferencijos žiūrovų klausė G. Šiaučiuvėnas.
Tokiai pozicijai nepritarė „Lašišos dienoraščio“ prezidentas, įsitikinęs, kad stiprioms žuvims meškeriotojų kabliukai didelės žalos nepadaro. Be to, kyla klausimas, ar Lietuvos žvejams užtektų sąmoningumo gerbti išdidžią žuvį ir gamtą tiek, kad būtų galima užmigdyti godumą.
„Mūsų lašiša nėra atkurta iki tokio lygio, kokio jie (ichtiologai) norėtų. Lašišų tėvas [Egidijus] Leliūna iš Meškerinės poskyrio, kuris veisia lašišas <...>, yra pasakęs, kad lašiša per anksti išbraukta iš Raudonosios knygos,“ – įžvalgomis dalijosi K. Klimavičius. Lašišinių žuvų apsaugos entuziastas taip pat užsiminė, kad Lietuvoje nėra vandens telkinių, iki galo įvykdančių lašišų išteklių atkuriamuosius darbus, o dėl Kuršių marių efekto mokslininkai apskritai abejoja, ar šiuos planus galima įvykdyti.
Išsaugoti lašišų Lietuvos upėse nepadeda ir brakonierių siautėjimas. Anot studijos svečio, brakonieriavimo tradicijos kartais perduodamos iš kartos į kartą ir į apsaugos kamerų objektyvus pakliūva vis tiek patys žmonės. Situacija dar grėsmingesnė šalia mažųjų upelių, kur brakonieriai, tikėdamiesi išvengti aplinkosaugininkų dėmesio, lašišas vaikosi su žeberklais.
Ar žvejai mėgėjai gali rasti vieningą sprendimą ir susivienyti kovoje prieš bendrą priešą – brakonierius ir nesąžiningus verslininkus? Į šį klausimą atsakymo teks palaukti. Konferencijos svečiai pabrėžė, kad žvejybos kultūra Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę, tačiau suvokti, kada principus ir asmenines ambicijas reikia padėti į šalį sugeba ne visi. Kai kuriems, norintiems pasiekti tokį sąmoningumo lygį prireiks dar ne vieno dešimtmečio.
