Sakykite Rolfai kaip vyko pasiruošimas čempionatui?
Visų pirma buvo rinkta informacija apie vandens telkiny kuriame turės vykti varžybos. Į Bulgariją taip pat atvykome keliomis savaitėmis ankščiau ir vykdėme intensyvias treniruotes, imituodami varžybų „rėžimą“ ir taisykles.
Kokios žuvys vyravo tame vandens telkinyje?
Daugiausiai maži ešeriukai. Tik jų išvaizda šiek tiek skyrėsi nuo mūsiškų „plėšikų“ – vietiniai turėjo vienu dryžių ant nugaros daugiau.
Kokias išvadas pavyko padaryti per treniruotes?
Pirmiausiai, skrupulingai matuodami vandens telkinio gylį, tiksliai nusibraižėme telkinio batimetrinį žemėlapį. Vėliau daug maž supratome kokiuose telkinio vietose ir gyliuose laikosi žuvys.
Kokią taktiką pasirinkote pirmąją varžybų dieną?
Supratome, kad norint sugauti , kuo daugiau ešeriukų reikia, tiesiogine to žodžio prasme, pabėgti nuo varžovų. Todėl stengėmės kuo greičiau išgręžti eketes perspektyviose vietose. Nes vėliau varžovams „apgręžus“ šansai kažką sugauti labai sumažėja.
Tai kaip gi sekėsi pirmąją varžybų dieną?
Na po pirmosios varžybų dienos mes buvome tarp lyderių.
O antrąją?
Varžovai matyt perpratę mūsų „bėgiojimo“ taktiką, antrąją varžybų dieną, mus stipriai presingavo, liaudiškai tariant atiminėjo ( pagal čempionato taisykles dalyvis gali pasižymėti tik dvi eketes, o atstumas tarp priešininko ekečių turi būti 5 m) mūsų eketes, greitai mus „apgreždavo“, na bet galų galiausiai viskas baigėsi gerai.
Ar turėjo žuvų kibimui įtakos specialaus avižėlės virpinimas, teisingai parinktas jaukas?
Tikrai taip, netgi darėm savotišką eksperimentą. Mūsų rinktinės narys pagavęs ešeriuką vienoje eketėje, ir vėliau ją užleidęs priešininkams, pamatė, kad varžovai nesugebėjo iš jos išvilioti žuvies. Atgavus eketę – jis vėl ištraukė ešeriuką.
Jaukinome taip pat savaip – mažas uodo trūklio lervas –„džokerius“, maišėme kartu su moliu, nes taip pateiktas pašaras žuvims labiau patiko.
Ar prieš čempionatą tikėjotės tokios sėkmės?
Tikrai ne. Norėjome užimti bent prizinę vietą, bet kad būsim pirmi... galbūt tik kiekvienas širdies gilumoje, turėjome tokią viltį.
Rolfai, tai kodėl būtent šiemet pavyko užkopti ant aukščiausios pakylos? Juk ir ankščiau Lietuva turėjo daug puikių žvejų – sportininkų?
Manau gal ankščiau buvo per mažai įdėta darbo. Šiais metais mes išties stipriai ruošiamės. Net mūsų delegacija buvo didžiausia tarp dalyvavusių komandų.
Ar buvo lengva išvykti į šį pasaulio čempionatą? Turėjote pakankamai rėmėjų?
Rėmėjų turėjome, bet nesakau kad pinigus galėjome švaistyti į kairę, ir į dešinę. Vis dėlto 16 žmonių grupei, išbūti Bulgarijoje beveik mėnesį laiko yra nelengvas uždavinys.
Tai kas gi galų gale lėmė Lietuvos rinktinės sėkmę šiame čempionate?
Manau vieningas komandinis darbas. Daug dienų ir naktų vyrai išties pasiaukojamai dirbo: kas iki vėlumos skalaudavo uodo trūklio lervas, kas gamindavo maistą, kas gylius matavo, kas gaudė žuvis, nė vienas rinktinės narys, tikrai nesiilsėjo. Žinoma teisingai pasirinkta taktika ir strategija, taip pat turėjo įtakos.
Kiek žinau, Rolfai, norėtume dar kažką pridurti?
Taip norėčiau visai Lietuvos žvejų bendruomenei pranešti, kad kitais metais pasaulio poledinis žūklės čempionatas vyks Lietuvoje!
Kablys.lt sveikina Lietuvos poledinės žūklės rinktinę ir linki kuo didžiausios sėkmės kitais metais.
