Kalbant rimtai, bent iš dalies įvedę „pagavai-paleisk” taisyklę mes pagaliau žengėme žingsnelį civilizuoto pasaulio link. Deja, tokia didelė nepatenkintųjų dalis rodo, kiek visgi iki to pasaulio mums dar toli. Lašišos visur yra išskirtinės žuvys, jos visur saugomos ir jų žūklei visur galioja kitokios taisyklės. Tuo metu pas mus ši žuvis daliai meškeriotojų tėra mėsos kalnas, o dar geriau jei tas kalnas yra patelė, t.y gali duoti ne tik mėsos, bet ir ikrų.
Kai kurie aplinkos ministro įsakymo kritikai įsivaizduoja, kad kalba argumentų kalba ir baksnoja į esą nelogiškus šio draudimo aspektus. Tačiau tie argumentai lengvai sumalami į miltus.
Sakote, kad daugiau lašišų nugalabija žvejai verslininkai ir brakonieriai? Taip, galbūt tai tiesa, nors niekur nesu matęs tokius teiginius pagrindžiančių skaičiavimų. Bet supraskite, kad mėgėjų žvejybos taisyklės reguliuoja meškeriotojų elgesį. Verslininkams ir brakonieriams į jas nusispjaut, kokios jos bebūtų. Akivaizdu, kad meškeriotojų kieme problemų taip pat netrūksta, o „pagavai-paleisk” taisyklė bent dalį jų turėtų išspręsti. Išsikuopkime patys, tada galėsime reikalauti tvarkos iš kitų.
„Pagavai-paleisk” taisyklės kritikai taip pat reikalauja toms dviem savaitėms panaikinti licencijas. Esą, kam jos reikalingos, jei žuvį bus privalu paleisti. Tokie teiginiai tik dar kartą įrodo, jog iki šiol dalis mūsų žvejų pirkdami licenciją įsivaizdavo, kad pinigus moka ne už teisę žvejoti, o už potencialiai pilną šaldiklį.
Palyginti su kitomis šalimis, mes už lašišų ir šlakių žūklės licencijas ir taip mokame labai mažai. Be to, valstybė į šių žuvų išteklių atkūrimą investavo krūvas pinigų. Ne mažiau svarbu tai, kad licencijų pardavimo statistika leis aiškiai suskaičiuoti, kiek lašišų gaudytojų pasitrauks nuo upės po spalio 1-osios.
Dar juokingiau skamba, kai koks nors nepatenkintasis pradeda aiškinti kad štai jis pasiėmė spalį atostogų, prisipirko voblerių, investavo į naujas bridkelnes, spiningą, o dabar net vienos žuvies negalės pasiimti.
Žmogau, tu ką tik išleidai kelis šimtus eurų. Ar žinai, kiek lašišos ir net ikrų būtų už juos išėję? Tai už ką tu mokėjai tuos pinigus – už žvejybos malonumą ar už lašišos mėsą? Jei antrasis variantas, tai pinigus išleidai tikrai kvailai, nes išėjo brangoka mėsa, ar ne?
Lašišų žvejyba, kaip besuksi, nėra pigus malonumas, tad nieko nėra kvailesnio kaip reikalauti, kad ji „atsipirktų”.
„Pagavai-paleisk” taisyklė yra labai gera priemonė mąstymui keisti. O kai jis pasikeis, tokios taisyklės gal apskritai nebereikės, nes visas žuvis ir taip paleisime.
