Lietuva turi tūkstančius ežerų, daug upių, kurių pakrantės visiškai neurbanizuotos, unikalias Kuršių marias. Visa tai galėtų tapti tikru traukos centru žvejams jei ne iš viso pasaulio, tai bent iš Europos. Jau dabar gaudyti lašišų kiekvieną rudenį pas mus atvyksta vis daugiau užsieniečių. Ir ne tik iš Latvijos ar Baltarusijos, bet ir iš Lenkijos, Norvegijos, Vokietijos, kitų šalių.

Zarasų rajonas šiuo metu yra vienas skurdžiausių šalyje, tai galbūt viskas pasikeistų, jei pinigus jam pradėtų nešti visi 305 čia telkšančių ežerų.
Lukas Miknevičius

Bet lašišų sezonas trunka tik mėnesį, o pameškerioti norinčius svečius juk galėtume priimti ištisus metus. O kai į Lietuvą būriais pradėtų traukti žvejybos turistai, jiems reikėtų ir maisto, ir nakvynės, ir valties, ir žūklės gido, ir dar labai daug ko. Už viską jie mokėtų nemažus pinigus, kurių taip reikia Lietuvos regionams. Ir jei, pavyzdžiui, Zarasų rajonas šiuo metu yra vienas skurdžiausių šalyje, tai galbūt viskas pasikeistų, jei pinigus jam pradėtų nešti visi 305 čia telkšančių ežerų.

Amerikos sportinės žūklės asociacija paskaičiavo ir paskelbė, kad mėgėjiškos žūklės įtaka JAV ekonomikai šiemet sieks 115 mlrd. JAV dolerių. Kiek daugiau nei trečdalis šios sumos bus išleista žūklės įrankiams, likę pinigai į ekonomiką pateks per meškeriotojus aptarnaujančias paslaugas ir 800 tūkst. meškeriojimo sektoriuje sukurtų darbo vietų.

Įspūdingi skaičiai, tiesa? Žinoma, Lietuva nė iš tolo negali lygintis su JAV, bet štai nedaug už mūsų šalį didesnėje Airijoje meškeriojimo sektorius per metus sugeneruoja apie 0,75 mlrd. eurų. Tad akivaizdu, jog Lietuva šioje srityje galėtų smarkiai pasitempti.

Amerikos sportinės žūklės asociacija paskaičiavo ir paskelbė, kad mėgėjiškos žūklės įtaka JAV ekonomikai šiemet sieks 115 mlrd. JAV dolerių.
Lukas Miknevičius

Tad ko reikia, kad taptume ryškiu tašku keliaujančių meškeriotojų žemėlapyje? Pirmiausia, žuvų. Niekas pas mus nevažiuos, kol galėsime parodyti tik tuščius (nors ir labai gražius) ežerus, kol dienos laimikis bus tik kelios legalumo ribą vos perkopusios lydekaitės. Valstybės laukia dar ilgas kelias žuvinant ir saugant vandens telkinius, o žvejų – mokantis etiškos žūklės principų ir „pagavai-paleisk” taisyklės.

Tad ko reikia, kad taptume ryškiu tašku keliaujančių meškeriotojų žemėlapyje? Pirmiausia, žuvų. Niekas pas mus nevažiuos, kol galėsime parodyti tik tuščius (nors ir labai gražius) ežerus, kol dienos laimikis bus tik kelios legalumo ribą vos perkopusios lydekaitės.
Lukas Miknevičius

Kai turėsime daugiau žuvų, atsiras ir daugiau žvejų. Kai jų atsiras daugiau, netruks atsirasti ir žvejams skirtų sodybų, ir valčių nuomos punktų, vandens telkinius gerai pažįstančių gidų ir t.t. O tada beliks skaičiuoti pinigus.