Jei svaičiočiau, jog moterys žvejyboje reikalingos, kad prie vandens būtų gražiau, galėčiau pagrįstai būti apšauktas seksistu, tad tokių niekų ir nepasakosiu. Yra kur kas rimtesnių argumentų, aiškiai bylojančių, jog kuo daugiau moterų žvejos, tuo geriau bus visam Lietuvos meškeriotojų pasauliui.
Moterų mūsų šalyje gyvena daugiau negu vyrų, tad įsivaizduokite, kaip išaugtų meškeriotojų armija, jei bent ketvirtadalis jų retkarčiais pasiimtų meškeres ir keliautų prie vandens. O tai duotų realios apčiuopiamos naudos.
Visų pirma, padidėtų už žūklės leidimus surenkamos sumos. O tai reiškia, kad daugiau lėšų būtų galima skirti įžuvinimui ir aplinkosaugai. Visiems geriau.
Antra, žūklės reikmenimis prekiaujančios bendrovės gautų daugiau pajamų, todėl galėtų pasiūlyti daugiau įdomesnių įrankių ar gausiau remti žūklės varžybas ir kitus meškeriojimą populiarinančius renginius. Ir vėl visiems geriau.
Trečia, jei prie vandens bus daugiau moterų, gal dalis mūsų žvejų nustos per visas pakrantes riaugėti alumi, spjaudyti saulėgražas ir kur papuola aplink save mėtyti skardines, jauko pakelius ir musės lervų dėžutes. Tai jau tikrai visiems geriau.
Lietuvoje dar nuo sovietmečio gajus požiūris, kad žvejyba – tai kai vyrai susirenka pagerti ir pablevyzgoti, tik vietoj baro ar virtuvės pasirenka ežero pakrantę. Kaip kažkada sakė vieno vidutiniško alaus reklama, to moterys niekada nesupras.
To gal ir nesupras, bet žvejyba tikrai nėra tai. Žūklė – tai tiesiog nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas, absoliučiai vienodai tinkantis abiem lytims.
Tad pakvieskite savo drauges ir žmonas į žūklę, padėkite sugauti pirmąjį laimikį ir parodykite, kad meškeriojimas nėra kažkoks išskirtinis vyrų reikalas. Nuo to visas žvejų pasaulis bus tik įdomesnis ir turtingesnis.
