Nutekėjus informacijai iš Žemės ūkio ministerijos koridorių sunerimo Lietuvos meškeriotojų ir jiems prijaučiančių bendruomenė bei nemažai žuvivaisos įmonėse dirbančių žmonių. Pasirašytas žemės ūkio ministro nutarimas, kad nuo 2019 metų sausio 1 dienos du valstybiniai žuvivaisos ūkiai, Ignalinos ir Šilavoto, bus perduoti Lietuvos turto fondui. Tai reiškia, kad ministerija jų atsisako ir jų finansavimas yra nutraukiamas.

Darbuotojų greičiausia laukia atleidimo lapeliai, o tvenkinių, pastatų, įrengimų, laboratorijų ir kito turto – aukcionai, privatizacija ar ilgas merdėjimas, kol atsiras savininkai. Neaišku, kas laukia dešimčių tonų žuvų, plaukiojančių žuvininkystės ūkių tvenkiniuose.

Šilavoto karpis – unikali lietuviška ir užsienyje pripažinta karpių rūšis

Neaiški ateitis laukia ir Šilavote išvestų ir veisiamų, vienintelės lietuviškos karpių veislės – Šilavoto karpių, kurie veisiami tik šiuose tvenkiniuose. Pasak žinomo karpių žūklės entuziasto ir visuomenininko Mariaus Jonio, Šilavoto karpiai – tai viena iš nedaugelio mūsų šalies sėkmės istorijų.

Nuo 1972 – 1973 m trukę mokslininkų ir žuvivaisininkų selekcijos darbai buvo vainikuoti 2010 metais, išvedus ir moksliškai patvirtinus naują lietuvišką karpių veislę, pasižyminčią specifiniu genofondu ir savybėmis. Ją pripažino ir savo dekretu patvirtino tuometinis Žemės ūkio ministras. Pasak žuvininkystės tarnybos 2015 m. publikuoto pranešimo, mitochondrinis DNR tyrimas parodė, kad karpiai yra 100 proc. „europietiški“ – neturi paplitusio tarp kitų rūšių Amūro karpių genų. Be to, daugeliu savybių – mėsingumu, prisitaikymu prie mūsų žiemojimo sąlygų, nereiklumu pašarams mūsų klimato sąlygoms yra optimaliausias variantas.

Vis labiau plintant pasaulyje mirtinoms karpių ligoms – Koy karpių herpesui ir karpinei miegligei – bendradarbiaudami su Bohemijos universiteto (Čekija) mokslininkais, Šilavoto žuvininkai pradėjo darbus, kuriant Šilavoto karpių atsparumą šioms ligoms. Šis tas šioje vietoje jau padaryta.

Šilavoto karpiai pelnė gerą vardą ne tik tarp Lietuvos, tačiau ir tarp kaimyninių šalių žuvų augintojų, vandens telkinių nuomininkų ir meškeriotojų. Jų įsigijo ir reguliariai įsigyja Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ūkiai ar žuvų veisėjai.

Naujausi ŽŪM užsakyti tyrimai – Šilavoto karpis genetiškai nėra niekuo ypatingas

Sprendimas atsisakyti Šilavoto karpių ūkio (oficialiai vadinamu Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyriu), pasak gautų dokumentų, yra grindžiamas neseniai Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, kuriais nustatyta, kad Šilavoto karpiai esą neturi tokio didelio genetinio išskirtinumo. Taigi, neverta jų laikyti atskira ir išskirtine rūšimi ir juo labiau saugoti.

Nori nenori, kyla klausimas, kuo tikėti – daug dešimtmečių Šilavoto žuvivaisos įmonėje dirbančiai mokslininkais ir selekcininkais, guldančiais galvą už savo pasiekimus ir karpius bei seniau atliktus DNR tyrimus ar dabar užsakytais ir tyrimais? O gal per tuos 8 metus karpiai pasikeitė? Tada buvo genetiškai išskirtiniai, o dabar jau nebe?

Privatūs interesai ar racionali būtinybė?

Marius Jonys, ne tik žvejojantis karpius, bet juos perkantis bei žuvinantis jais vandens telkinius, šiuo klausimu turi savo nuomonę. Pasak jo, paskutiniais metais iš Žemės ūkio ministerijos ar kai kurių jos veikėjų pusės buvo galima įžvelgti tendenciją sužlugdyti Šilavoto žuvų veislyną. Pirmiausiai, panašu, buvo trukdoma daugelį dešimtmečių sėkmingai veikiančios įmonės veikla. Karpiais leista prekiauti tik vėlų rudenį, kada daugelis ūkių jau buvo išsipardavę savo karpius.

Maža to, kadangi daug kas čia reguliuojama „iš viršaus“, tai, panašu, ŽŪM sudaryta komisija nustatė, tikėtina, specialiai per didelę kainą, kad tik mažiau kas juos pirktų Sakysim, jeigu mažmeninėje prekyboje, prekybos centruose, karpio kilogramas brangiausiai kainuoja 4,19 euro, tai Šilavoto karpių didmeninė kaina siekė net 4,30 euro už kilogramą.

Ministerijos užsakytas tyrimas ir jo rezultatai, pasak M. Jonio, irgi kelia daug klausimų. Visi, kam reikia, esą, žinojo, koks yra užsakymas ir koks bus tų tyrimų rezultatas.

Kam prireikė žlugdyti daugiau kaip pusę amžiaus sėkmingai veikusį ūkį, ardyti suburtą ir daug pasiekusį mokslininkų ir darbuotojų kolektyvą? Pasak M. Jonio atsakymą netrukus sužinosime, kai paaiškės tolesnė įvykių eiga, bet labiausia tikėtini variantai, jo nuomone, yra lietuviams iki skausmo pažįstamas praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio stiliaus „privatizacijos“ scenarijus, kai ūkį užvaldys „savi žmonės“ arba tiesiog bus pašalintas kažkam nepatogus konkurentas.

Nuostoliai neišvengiami

Kad ir pagal kokį scenarijų klostytųsi Šilavoto žuvų veisimo įmonės likimas, panašu, kad praradimai neišvengiami. Pirmiausia, gaila patyrusių žuvivaisos darbuotojų ir jų sukauptos unikalios patirties. Žuvivaisoje ji kaupiama dešimtmečiais, o būtent čia, karpių selekcijoje, tikslingai ir be pertraukų dirbama nuo 1963 metų ir pasiekta labai daug. Savo unikalios karpių veislės neturi ne tik kitos Baltijos šalys, bet ir dauguma kitų valstybių. Specialistai greitai išsilakstys po kitus darbus ir net norėdamas greitai jų iš naujo nesurinksi ir turėto įdirbio neatgaivinsi.

Gaila ir pačios bazės, ypač jei ji bus išdraskyta, kas yra realu. Per tiek metų pastatyta puiki infrastruktūra – iškasti tvenkiniai, įrengimai, patogūs karpių selekcijai. Viskas čia vienoje vietoje, ko, kalbant apie karpių selekciją, Lietuvoje daugiau niekur nėra.

Nepaprastai gaila Šilavoto karpių veislės, kuri greičiausiai bus sunaikinta. Jų selekcijos negali vykdyti kiti ūkiai, nes neturi tokių sąlygų ir tokios infrastruktūros. Geriausiu atveju karpiai bus perkelti kitur ar parduoti. O gali būti ir blogiau, jei jų niekas nesaugos. 40 metų valstybė investavo, sukūrė, gavo pripažinimą, o dabar dėl neaiškių priežasčių sunaikins.

O labiausiai, pasak Mariaus Jonio, gaila Lietuvos vandens telkinių. Privatūs žuvų veisėjai, viena vertus, greičiausia tiesiog neturi galimybės vykdyti karpių selekciją, kita vertus, siekdami komercinės naudos dažniausiai nežiūri kokybės. Jiems rūpi pigiau užauginti ir brangiau parduoti – tokia yra verslo logika ir nieko čia nepakeisi.

Karpių selekcija, geresnių rūšių kūrimas yra pakankamai brangus ir, bent jau greitu laiku, negali atsipirkti. Tad visame pasaulyje tuo užsiima valstybės viena ar kita forma finansuojami mokslininkai. Tai yra vienas iš valstybės strategijos ir prestižo klausimų. Sunaikinus Šilavotą tiek valstybiniai, tiek nuomojami ar privatūs vandens telkiniai bus žuvinami maišytais, neaiškios rūšies, ligoms mažiau atspariais karpiais. Ir tai duos rezultatus, kokius anksčiau turėjo ir turi kitos šalys, ėjusios tokiu keliu – įvairių ligų plitimą, epidemijas.

Pikčiausia, pasak karpių žūklės entuziasto, kad net ir už gerokai didesnę kainą Šilavoto karpius pirkdavo tie, kas vertina kokybę ir jaučia atsakomybę už pasekmes. Iki šiol turėjai galimybę rinktis, kokiais karpiais žuvinti – brangesniais, bet veisliniais, gražesniais, atsparesniais, ar pigesniais. Ateityje, panašu, pasirinkimo nebeliks. Ir kitokio požiūrio teks laukti iki tol, kol dėl ligų prasidės masiniai karpių kritimai ir kitos bėdos. Tuo keliu jau praėjo čekai, lenkai. Šiandien jie selekcijai skiria didelį dėmesį. O mes sėkmingai ruošiamės lipti ant to paties grėblio. Taip sako ilgametis karpių žūklės entuziastas ir visuomenininkas Marius Jonys.

Kablys.delfi.lt seka situaciją ir artimiausiu metu pakalbins daugiau šios srities specialistų. Laukite tęsinio.

Kablys.lt

Meškeriojanti inspektorė: pažeidėjus skirstau į tris kategorijas

2019-10-07 12:11 Pasidalijimų 442 Komentarų 16