Seliavų ar ešerių žūklę nuo ledo Aukštaitijoje, stintų gaudymą su dugninėmis Smiltynėje, šlakių ar upėtakių paieškas upėse ir upeliuose su spiningu. O gal žiobrių, šapalų ar kuojų žūklę plūdine artimiausioje upėje? Jūsų teisė rinktis, ponai. O mano – pabandyti surinkti kuo daugiau informacijos iš savo bičiulių apie situaciją mūsų vandens telkiniuose, kad jūsų pasirinkimas būtų maksimaliai pagrįstas. Taigi, judame pirmyn.
Pietų ir vidurio Lietuva
Druskininkai. Nemažai žvejų dar keliauja į nuošalesnius ir mažesnius ežeriukus, kur ledas dar saugus. Ten kimba ešeriai ir ešeriokai. Tikriau – daug ešeriokų ir vienas kitas ešerys. Labai neblogai sargelius lanksto ežerinės stintelės, kur jų yra. tačiau Nemune praeitą savaitę niekas labai nesigyrė laimikiais. Varėnos pusėje upeliuose jau pasigauna vienas kitas upėtakis. Bet dar tokie išvargę, liesi – net gaila gaudyti.
Alytus. Dalis žvejų vis dar bando lipti ant didžiųjų ledo. Netgi išdrįsta ant Dusios „kojos“. Ledas ten ir kitur lyg ir laiko, tačiau didžiausia problema – kaip jį pasiekti. Mat ežerų pakraščiai atšutę ir paprastai nuo kranto daug kur neužlipsi.
Miškų ežeriukuose su ledu dideliu problemų nėra. Ko nepasakysi apie žuvų kibimą. Nemaža dalis žvejų jau padėjo grąžtus ir dėžes ir Nemune (pačiame mieste) pradėjo sėkmingai gaudyti dugninėmis šapalus. Nemažai žuvies yra sugužėję į Peršėkę, kitus Nemuno intakus. Tačiau kažkodėl kimba prastai. Todėl čia siaučia kabliautojai ir „televizorininkai“ bei kiti nesąžiningi žvejai, net ir žvejodami plūdine dedantys didesnius kablius ir tikslingai bandantys užkabinti stovinčią ar praplaukiančią žuvį. Gamtos apsaugos kol kas nematyti. O be reikalo.
Marijampolė. „Kamikadzių“, kaip sako Vytenis Pranskevičius, lipančių ant ledo dar yra, bet dauguma vietinių jau laukia, kada pradės slūgti vanduo Šešupėje ir jos intakuose. Kol kas vanduo čia labai aukštas ir drumstas, o ramesnėse vietose, kur turėtų būriuotis žuvis, dar yra ledo ir dėl to neišeina žvejoti. Pavasarinių lynų gaudytojai jau sunerimę ir pasiruošę lėkti, vos tik jis pajudės. Tvenkinių ar įlankų pakraščiuose jau matyti nerštui pasiruošusių lydekų. Tik kelios šiltesnės dienos ir jis turėtų prasidėti
Kaunas. Didesniuose tvenkiniuose ir karjeruose ledas net ir po poros naktų šalčių pavojingas, atsiradę properšų, atšutę pakraščiai. Ant jo lipti niekam nepatartina. Tačiau miško ežeriukuose ir tvenkiniuose jis dar drąsiai laiko. Sklinda kalbos, kad keli žvejai, esą, žvejojo ir Kauno mariose ir net gerai pagavo karšių. Visgi sunku tuo patikėti.
Nevėžio upėje ledo nėra, bet vanduo aukštas. Apie Nerį tai pat daug žinių nėra. Esą kažkas gerai iki atšalimo gaudė šapalus. O kokia padėtis po jo – neaišku.
Šiaurės ir rytų Lietuva
Vilnius. Neries vandens lygis palyginus iki ketvirtadienio laikėsi puikus, tačiau po to pradėjo kilti. Neblogai kimba šapalai ir salačiai, dugnininkai žvejoja karšius ir žiobrius, pasitaiko net ūsorių. Savaitės viduryje buvo girdėti, kad pagautos ir kelios lašišos.
Iš tiesų, daug vilniečių atranda ankstyvojo pavasario Nerį, todėl dauguma geresnių vietų net šiokiomis dienomis būna užimtos. Daug kas iš sostinės žvejų vis dar važiuoja į Trakų ir Molėtų pusę gaudyti seliavų ir stintelių. Su ledu ten – jokių bėdų. Savaitės viduryje buvo neblogai sukibę ešeriai Elektrėnų mariose. Žinios nėra visai šviežios, bet panašu, jog su ledu ten irgi viskas gerai. Neblogai Merkio ir kitų upių intakuose kimba upėtakiai. Vanduo beveik visur yra geras.
Utena. Labai gerų žinių negirdėti. Kas stinteles, kas seliavas gaudo, bet kibimas geriausiu atveju – vidutiniškas (o dažniausiu – silpnas). Plinta nauja mada – aukšlių gaudymas iš po ledo. Taikant specialią jaukinimo techniką, esą, galima tikėtis pagauti po keletą kilogramų šių žuvelių. Vienas iš šios žūklės entuziastų, Algis Kalinauskas, sakėsi per kelias žūklės valandas pagavęs pustrečio kilogramų aukšlių. Šios žuvelės kimba, tik lyginant su pernai metais, kažkodėl smulkesnės.
Molėtai. Atšalimas sustiprino bepradėjusį tižti ledą, tad su užlipimu jokių problemų nėra. Dauguma vietinių žvejoja stintas ir seliavas – bent jau Siesarties ežere jos kimba neblogai. Ešeriais per daug niekas nesigiria. Gerai, kiek girdėti, kimba turbūt jau pavasarį pajutusi balta žuvis – karšiokai ir kuojos. Šventosios aukštupys bent jau savaitės viduryje buvo labai pakilęs ir susidrumstęs. Kaip yra po kelių šaltų naktų – sunku pasakyti. Niekas iš vietinių nevažiavo ar bent jau nesigyrė sėkme.
Zarasai. Ešerių gaudytojai nukabinę nosis. Atrodo, kad didesni ešeriai emigravo iš Luodžio ir kitų ežerų. Kimba tik smulkūs, piršto dydžio. Ir tų pačių reikia gerai paieškoti. Geriau kimba stintelės. Seliavų kibimas toks pats – nuo 10 iki 45 per dieną, priklausomai nuo gaudytojo ir eketės „pataikymo“. Kaip ir Utenoje, vienas kitas žvejys persimeta į aukšlių gaudymo frontą.
Vakarų Lietuva
Tikrai puikiai kimba stintos Smiltynėje. Ir dieną, ir naktį. Kibiriuką gali pagauti per kelias valandas. Ir tai džiugina, panašu, didžioji stintų migracija, kad ir labai vėluodama, jau prasidėjo. Danėje neblogai kimba balta žuvis – kuojos ir karšiokai. Spiningautojai pagauna ešerių. Šventosios lygis idealus – džiaugiasi juo šlakių ir pasirodę ešerių gaudytojai, tačiau Mingėje vanduo dar per aukštas ir turbūt išliks toks savaitgalį. Daug kas laukia, kada Minijoje vanduo nukris ir čia bus galima gaudyti žiobrius. Bent jau kol jis nebuvo pakilęs, šios žuvys tikrai puikiai kibo. Gera žinia pamario šlakiautojams – tikėtina, kad tiek Minijos, tiek Veiviržo aukštupiai savaitgalį jau bus žvejojami. Vanduo visur skaidrėja ir slūgsta.
Netikėta žinia iš Latvijos. Pagrindiniame Jūrmalos kanale dėl pavojingo ledo latviams uždraudus žūklę, mūsiškiai susirado tolimesnį Lielupės kanalą (sako, esą reikia pavažiuoti nuo Jūrmalos Venspilio link), kur esą ir ledas saugus, ir labai gerai kimba stintos. Tad šį savaitgalį ten startuos ne vienas ekipažas iš Utenos, Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų.
Tiek žinių šiai dienai. Puikaus ir žuvingai žavingo jums savaitgalio.
