Pietų Lietuva
Daugumą ežerų dar kausto ledas, tačiau ant jo lipti jau nelabai kas ryžtasi. Nebent miško ežeriukuose arba kur pakraščiuose. Todėl visa Dzūkijos žvejų kariauna šturmuoja Nemuną ir jo intakus. Kibimas dar žieminis, nepastovus, kaip ir orai. Alytuje, Nemune žmonės ir toliau gaudo dugninėmis šapalus. Plūdininkai labiau pamėgę Peršėkę ir kitus Nemuno intakus. Upeliuose pradėjo kibti , matyt, pavasarį pajutę upėtakiai. Įdomiausia, kad net keli kalbinti šios žūklė fanatikai sakėsi pagavę juos sukriukėmis, kas retai pasitaikydavo tokiu metu.
Marijampolė. Suvalkijoje – sujudimas prie Šešupės. Ledai čia senai išnešti, o pavasario potvynis pradėjo slūgti, todėl pavasarinėse vietose krantai nutūpti plūdinės ir dugninės mėgėjų, o kaip išsireiškė mano kalbintas Vytenis Pranskevičius, batonas čia keliauja ne vien ant pusryčių stalo. Pirmieji pavasario laimikiai nėra stebuklingi – dažniausia kimba kuojos ir nedideli šapaliukai. Bet vis tiek smagu po ilgos pertraukos pamatyti plūdės niurktelėjimą. Apie kimbančius lynus kol kas nepavyko girdėti. Bet tai nereiškia, kad jie dar nekimba. Gali būti tik, kad niekas nepasakoja. Pasigirs po mėnesio.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Nevėžio krantai nusėsti dugninės mėgėjų. Gerai kimba (bent jau gerai kibo) tradiciniai sprindžio dydžio karšiukai ir kuojos. Pasitaiko žiobrių. Sako, savaitės viduryje buvo neblogai užėję iki kilogramo sveriantys karšiai ir porą dienelių džiugino žvejus.
Gaudymo mikromasalais mėgėjai gaudo gražius ešerius. Vienas pažįstamas žvejys, berods, trečiadienį sugavo kilogramo ir kokių 800 g gražuolius. Kitas bičiulis pabandė laimę paieškoti ešerių gerokai aukščiau, kur nėra dugnininkų kolchozų. Sako, visai neblogai pagavo. Labai didelių dryžuočių nebuvo, bet užtat vidutinių į valias. Taigi, panašu, savaitgalį Nevėžis bus Nr.1 geriausių Kauno žūklaviečių sąraše.
Kauno mariose žmonės dar žvejojo nuo ledo iki pat antradienio. Naktimis paspaudęs šaltukas kuriam laikui buvo sutvirtinęs ledus ir ėjo užlipti. Dabar jau niekas ant ledo nelipa ne tik mariose, bet tikriausiai ir kituose vandens telkiniuose. Mariose ties Kruoniu ledo jau nėra ir vienas kitas entuziastas bando laimę spiningaudamas iš valties. Apie sėkmės istorijas kol kas netenka girdėti – per dieną žvarbimo vėjyje išsėdimi vos keli ešeriokai.
Neries upėje ties Jonava bent jau viduryje savaitės spiningautojai skundėsi nekiba. Arčiau Kauno vienas kitas plūdinės gerbėjas įsigudrina gaudyti ant batono šapalus, bet pastovaus kibimo nėra. Šiandien pagavai, atvažiuok rytoj – gali ir kibimo nepamatyti. Kaip šapalų būrys užėjo, taip jis ir nuplaukė, tad daug žvejų blaškosi, važinėja iš vienos vietos į kitą ir ieško žuvies.
Vilnius ir jo apylinkės. Neries vanduo bent jau ketvirtadienį buvo žemas ir ganėtinai skaidrus. Tomas Mykolaitis, ieškoję šlakių ketvirtadienį kažkur gerokai aukščiau Vievio sakėsi senai matęs tokiu laiku tokį žemą ir skaidrų vandenį. Šlakių ir lašišų nematyti. Užtat kimba salačiai ir šapalai. Šį kartą jis pagavo maždaug 2 kg salatį ir 1,2 kg šapalą. Abi žuvys užkibo toli, iš vidurio upės.
Anatolijus Ostapenka sako, kad lašišų Neryje yra, bet jos dar gyvena žieminiu režimu, o Vilniaus žvejai, esą, pasiskirstę į dvi dalis. Vieni vis dar žvejoja seliavas (paskutiniu metu jos kimba gerai ir pasitaiko tikrų gigančių – net 30–32 cm ilgio), kiti galutinai persikraustė į Nerį. Populiariausios vietos, kur visi lekia gaudyti kuojų, žiobrių ir šapalų yra ties Buivydžiais ir ties Žeimenos įtekėjimu. Neries ruože tarp Kernavės ir Vievio tilto paskutiniu laiku gerai kimba karšiai, tad ten būriuojasi daug „fideristų“.
Šiaurės ir rytų Lietuva
Iš čia dar žiema nesiruošia trauktis, todėl nieko nuostabaus, kad dauguma žinių sukasi apie ledą.
Molėtų pusėje niekas niekuo pernelyg džiaugtis neskuba. Nebent seliavomis, kurios tikrai neblogai kimba. Girdėti minint skaičius 60–70. Baltuosiuose ir Juoduosiuose Lakajuose vieną dieną sujuda stambūs ešeriai – pagauna vis. Užtat po tokio sujudimo dvi tris dienas būna ramu – per dieną viso labo tik vieną kitą ešerį pavyksta sukrapštyti. Tad jeigu žvejosi kelias dienas – tikrai pataikysi. Jeigu vieną – trauki loterijos bilietą. Arba skaičiuoji ramunėlės žiedlapius – kibs nekibs, kibs nekibs...
Nieko gero negirdėti iš Aukštaitijos Šventosios pusės, nors vandens lygis kaip ir būtų visai neblogas.
Panevėžys. Visos upės šiame rajone jau laisvos nuo ledų, tačiau visur labai trūksta vandens. Gal dėl to gero kibimo nėra niekur ir vietiniai būgštauja, jog su žiobriais ir šapalais šį pavasarį gali būti prastai. Tvenkiniuose visur dar stovi ledas, tačiau ne visur gali užlipti dėl atšutusių pakraščių. Kupiškio marios praeitą savaitgalį ir savaitės viduryje dar buvo žvejojama, tačiau geru kibimu niekas per daug nesidžiaugia.
Pasvalys. Mūšoje ledų jau senai nėra, žvejai pagauna vieną kitą šapalą ir, matyt, užsilikusį žiobrį. Mano bičiulis Dainius Šiaučiūnas sakė, kad praeitą savaitgalį plūdine sugavo 2 šapalus, svėrusius 1 ir 1,5 kg ir kilograminį žiobrį. Dar viena didesnė žuvis sugebėjo nutraukti avižėlę. Šalia gaudęs draugas su dugnine kažkodėl neturėjo nė kibimo. Žuvys reaguoja į jauką, todėl norint pagauti, būtina gausiau jaukinti. Lynai dar nekimba, tačiau vietose, kur jie gaudomi, ledo jau nėra. Matyt, reikia dar šilumos.
Zarasų rajone nedaug pokyčių nuo praėjusio savaitgalio. Ledo storis Antalieptės mariose ir ežeruose yra 25–30 cm, tad čia važinėjama su „moto šunimis“ ir sniego motociklais. Naktimis vis dar žadami šalčiai iki dešimties laipsnių, tai ledas turėtų dar pastorėti. Palyginti neblogai čia kimba sprindiniai ešeriukai, o va su didesniais, kaip ir Molėtų rajone, sunkiau. Per savaitę būna viena ar dvi dienos, kai jie kimba.
Marių „razlivuose“, netoli vagos, 15 m gyliuose naktimis vėliavėles, pastatytas ant stintos gabaliuko neblogai „šaudo“ vėgėlės. Nors pasitaiko viena kita gražesnė (buvo sugauto 3 ir 2 kilogramų sveriančios gražuolės), bet dauguma, kaip vietiniai vadina yra „buožgalvinės“.
Na, ir desertui, kaip visada – Vakarų Lietuva.
Pradėkime nuo tolimiausio taško – Nidos. Nidos uostelyje neblogai kimba stintos. Užvakar žvejojęs bičiulis sakėsi vakare gavęs vietą tik pačiame jo krašte, kur pagavo palyginus prastai, lyginant su kitais – per kelias valandas surinko 3 kg. Geriausiai žvejojo stovintys uostelio viduryje žvejai. Ypač tie, kas buvo pasistatę galingesnius šviestuvus. Bičiulis gaudė plūdinėmis meškere. Vakare stintos kibo prie pat kojų, o naktį atsitraukė maždaug 2–3 metrus toliau.
Klaipėda. Mūsų portalo bičiulis Emilis Muliuolis buvo konkretus ir paprastas. Stinta kimba tiek mieste, tiek Mingėje. Gerai arba labai gerai. Tad dabar yra pats metas važiuoti jų gaudyti. Danės, Šventosios upėse mikromasalus pusėtinai „čiupinėja“ ešeriai. Visose 3-ose pamario upėse, kur gaudomi šlakiai, vanduo yra puikus ir galima sėkmingai žvejoti. Geras vanduo ir daugelyje upėtakinių upelių. Žvaigžduvės jau čia jau pradeda krutėti.
Tokio žinios šį penktadienio vakarą. Nesušalkit, pernelyg įsijautę į kalendorinį pavasarį. Orai bus labai permainingi ir vėjuoti. Žieminiai kombinezonai dar savo tarnystės nebaigė.
