Remiantis moksliniais tyrimais ir rekomendacijomis, žvejams pateiktas siūlymas didinti žvejybos kvotas šprotams, vakarinės dalies menkėms, pagrindinio baseino lašišoms (palyginti su 2018 m. padidėja 15 proc.) ir ketvirtadaliu sumažinti Baltijos jūros dalies silkėms ir rytinės dalies menkėms (sumažėja 15 proc., lyginant su 2018 metais.

Lietuvai šiuo pasiūlymu būtų nustatytos 172 t vakarinės dalies menkių, 1357 t rytinės dalies menkių, 13 127 t šprotų, 4973 t centrinės Baltijos jūros dalies silkių (strimelių), 1627 vnt. pagrindinio baseino lašišų žvejybos kvotos.

Vis dėlto, verslininkai neturėtų nusiminti dėl tokio pasiūlymo, nes Tarptautinė jūrų tyrimų taryba rekomendavo žymiai drastiškiau, net 41 proc., sumažinti rytinės dalies menkių žvejybos kvotas.

Rekreacinė žvejyba turi didelę įtaką bendram menkių mirtingumui dėl žvejybos vakarinėje Baltijos jūros dalyje, todėl reglamente siūloma riboti vakarinės dalies menkių rekreacinę žvejybą, leidžiant sugauti ne daugiau kaip 5 vienetus menkių.

Pasiūlyme išliko rytinės dalies menkių žvejybos įrankių naudojimo draudimas vasaros laikotarpiu, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Taip pat liko išimtis, draudimo laikotarpiu taikoma laivams, kurių ilgis iki 12 m – jie draudimo metu galės žvejoti iki 20 m gylio priekrantės zonoje.

Kol kas naujas žvejybos kvotų reglamentas dar nėra priimtas, galutinis sprendimas paaiškės 2019 m. spalio 15–16 d. vyksiančioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Nors pastaruoju metu rytinės dalies menkių išteklius vertinti sudėtingi, visi požymiai rodo, kad šiuo metu išteklių būklė yra santykinai bloga. Mažų žuvų gausumo indeksas mažėja nuo 2013 m. iki šiol, išteklių dydžio indikatorius rodo išteklių mažėjimą nuo 2010 m.

Taip pat, manoma, kad įtakos menkių ištekliams turi labai išaugusi pilkųjų ruonių populiacija. Tai pasireiškia ne tik kaip plėšrūno poveikis aukai, bet ruoniai tuo pačiu yra galutiniai šeimininkai ir platina parazitą, dėl kurio apkrėstos menkės praranda kūno įmitimą, nusilpsta, jas puola kitos ligos.