Kai žuvys gaudomos vandenžolėmis itin apžėlusiose vietose, karpininkai dažnai naudoja įvairias vadinamąsias „drop off” sistemėles. Šių sistemėlių esmė, kad po kibimo svarelis nukrenta. Būtent tai leidžia su žuvimi tarp žolių kovoti efektyviau – svarelis už jų nesikabina, tad sumažėja žuvies atitrūkimo tikimybė. Be to, žolėtose vietose karpiai dažnai nutraukia valą, o gaudant „drop off” sistemėle nutrūkusi žuvis nesitampo svarelio paskui save ir turi didesnes galimybes išgyventi.
Tačiau būtent „drop off” sistemėlės užkliuvo vienam Anglijoje neblogai žinomam ekologui – mokslų daktarui Stuartui McLanaghanui. Jis teigia, kad tokiu būdu vandenys yra palaipsniui teršiami švinu, o ateityje tai atneš liūdnų pasekmių.
„Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad švinas yra viena didžiausią susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, dėl kurios naudojimo Europos Sąjungos šalys turės imtis veiksmų. Sunku pasakyti, kiek konkrečiai švino vandens telkinių dugne palieka karpininkai, bet aš manau, kad Didžiojoje Britanijoje šis skaičius yra apie 100 tonų per metus”, - teigia S. McLanaghanas.
Pasak jo, karpininkai turėtų labiau rūpintis ekologija ir naudoti aplinkai nekenkiačias švino alternatyvas arba atsisakyti „drop off” tipo sistemėlių.
Tuo metu patys Anglijos karpininkai sako, kad tokios kalbos ir tokie dugne paliekamo švino kiekių skaičiavimai yra laužti iš piršto, nes „drop off” sistemėlės naudojamos tik žolėmis apžėlusiuose telkiniuose, o ne kiekvienoje žūklėje.
Beje, tai ne pirma prieštaringai vertinama S. McLanaghano iniciatyva. Prieš kurįb laiką jis Didžiojoje Britanijoje pagarsėjo siūlydamas uždrausti trišakių kabliukų naudojimą.
