Jau rašėme apie mažus sterkiukus, pardavinėjimus ir rūkomus pamario krašte. Tačiau panašu, kad žvejų verslininkų gudrybės ties mažaisiais „marių vilkais“ nesibaigia.

Gegužės – liepos mėnesiais prie mūsų Baltijos krantų pratęsti savo giminės atplaukia viena vertingiausių Baltijos jūros žuvų, jos didenybė otas. Tai – į plekšnę panaši žuvis, priklausanti otinių žuvų šeimai. Galime pasidžiaugti, kad mūsuose aptinkamas otas yra pats stambiausias. Tai – plėšri žuvis, galinti pasiekti net 20 kg svorį! Turbūt daugelio meškeriotojų širdis suvirpina toks skaičius, o mintyse jau sukasi įsivaizduojama įspūdinga kova su Baltijos „paltusu“ . Deja, kol kas teks apsišarvuoti kantrybe. Šiuo metu otai neršia ir žvejams mėgėjams jų žvejyba draudžiama nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.

Panašus draudimas galioja ir žvejams verslininkams, tačiau jį verslininkai vėl kuo puikiausiai apeina. Deklaruodami, kad gaudo grundalus, ir „specialiai“ otams tinklų nestato, juos (kaip ir starkiukus) gaudo, kaip priegaudą. Ne vienoje fotografijoje ir ne viename video filmuke, platinamuose internete, matomi vaizdai, kur tinklais užtverti kilometrai priekrantės, yra gryna tiesa.

Jie trukdo ne tik vandens sporto gerbėjams ar meškeriotojams, bet ir žuvims, besistengiančioms pratęsti savo giminę. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje verslinė otų žvejyba neršto metu uždrausta tik 2005-aisiais metais. Ir nuo to laiko, kai pradėta vykdyti specializuota otų žvejyba, iki dabar šių žuvų populiacija Lietuvai priklausiančioje Baltijos jūros priekrantėje sumažėjo net 4 kartus.

Žinoma, situacija nėra be išeities. Stipriai apribojus verslinę žvejybą, reikalai tikrai pradėtų klostytis į gerąją pusę. Prie to puikiai prisidėtų ir šių žuvų dirbtinis veisimas. Pasak ichtiologo Kęstučio Skrupskelio, tai nėra jokia naujiena: „ Dėl didėjančio šių vertingų žuvų poreikio Didžiojoje Britanijoje dar XX amžiaus pirmojoje pusėje jas pradėta veisti dirbtiniu būdu. Vėliau pagrindinės dirbtinio otų veisimo ir auginimo akvakultūros šalimis Europoje tapo Prancūzija ir Ispanija. Ispanijoje kasmet užauginama per 10 tūkst. tonų šių žuvų.“ (šaltinis – „Žvejok“ Nr.5 (62)).

Kaip matote, šias žuvis galima ne tik košti tinklais atviroje jūroje ar priekrantėje , bet ir dirbtinai auginti. „Tikėtina, kad akvakultūros produkcijos augimas leis sumažinti gamtoje išgaudomų žuvų skaičių,“ – teigia ichtiologas. (šaltinis – „Žvejok“ Nr.5 (62))

Šie ichtiologo pastebėjimai verčia susimąstyti ir pačius žvejus verslininkus. Žinant, kad otų bei kitų žuvų Baltijos jūroje, o ir kitose pasaulio jūrose ir vandenynuose, populiacijos radikaliai mažėja, imtis tam tikrų veiksmų. Gal pagaliau reikia baigti apeidinėti taisykles ir įstatymus? Gal verta mesti tinklus į šalį ir pradėti žuvis auginti? Žinoma, pradėti reikėtų nuo gėluose vandenyse gyvenančių žuvų, bet, įgavus patirties ir žinių, galima ieškoti investitorių ir bandyti auginti netgi jūrines žuvis. Kodėl gi ne?

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Trofėjaus beieškant arba kaip atbaidyti smulkmę

2018-09-06 10:30 Pasidalijimų 13 Komentarų 2

Svarbiausias žūklės įrankis – kalendorius

2018-09-02 17:10 Pasidalijimų 48 Komentarų 3

5 patarimai: ką daryti, kad meškerės sistemėlės nesipainiotų

2018-09-05 10:10 Pasidalijimų 27 Komentarų 2

Kaip apgauti Kuršių marių vilką?

2018-08-24 17:24 Pasidalijimų 35 Komentarų 3