Iš pirmo žvilgsnio, jokio kriminalo čia nėra. Dviprasmiškumas atsiranda tuomet, kai žvejui mėgėjui sugavus ir nepaleidus atgal į gimtąją stichiją mažesnio nei 46 cm starkio, jo laukia solidi bauda, o verslininkai naudojasi galimybe pardavinėti priegaudą, kuris, pagal kol kas galiojančius įstatymus, negali sudaryti 10 procentų visų sugautų laimikių.
Žinoma, to procentinio kiekio niekas nesilaiko, o kontrolės beveik visai nėra. Kad verslininkas būtų sąžiningas ir nepasinaudotų galimybe užsidirbti, Lietuvoje gan retas atvejis. Taigi, toks verslas klesti. Pamary tikrai galite tikėtis nusipirkti (beje, visai nebrangiai kainuojančių, po 1,5 Є už vienetą) gardžiai kvepiančių rūkytų starkiukų arba, kaip vietiniai nelabai gražiai pavadintų, „vietnamiečių“. Viešojo maitinimo įstaigoje atneštame patiekale išvydę ne tokią didelę starkio filė taip pat nenustebkite.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Šių dar iki leistino dydžio neužaugusių žuvelių pirkėjai – žuvies rūkintojai, restoranai, kavinės. Galima sakyti, kad ir jie prisideda prie šios „neteisybės“, bet jų indėlis čia turbūt būtų pats mažiausias. Jei viskas pagal įstatymus teisinga, tai kodėl nenusipirkus šviežios žuvies, kurią su mielu noru pirks rūkytos ar keptos žuvies mėgėjai. Taip, yra malonių išimčių. Kaip pavyzdį galime pateikti restoranų tinklą „Ridikai“. Jis griežtai pasisakė prieš bet kokių neleistino imti dydžio žuvų pardavinėjimą ir naudojimą patiekaluose.
Trečioji grandis, galutiniai pirkėjai, gal ir galėtų šiek tiek prisidėti prie padėties gerinimo. Nepirkti, kaip sakoma, boikotuoti, bet... Tūlam pirkėjui kad ir mažas starkis yra tiesiog žuvis, be to, ir labai skani. O visi dydžiai, reglamentai... Nebent jis pats yra meškeriojantis ir mėgėjiškos žūklės taisykles išmano.
Kiek mūsų šaltiniai atskleidžia, dažniausiai maži starkiukai būna sugaunami marinėmis gaudyklėmis. Jomis sugautos žuvys, pasak šaltinių, yra pakankamai gyvybingos, kad jas būtų galima paleisti atgal į gimtąją stichiją. Deja, tai retai yra daroma, ypač žinant, kokį pelną šios žuvelės gali atnešti.
Žvejai verslininkai, žinoma, dievagojasi, kad sugaunamos žuvys būna jau negyvybingos ir paleisti jas atgal būtų tiesiog neįmanoma.
Vienintelė viltis, turbūt, yra teikiamos pataisos Seimui, susijusios su žuvininkystės įstatymų pakeitimais. Jos leistų stabdyti žvejų verslininkų piktnaudžiavimą esama padėtimi.
