Nuo seniausių laikų korėjiečių ir kinų medicina naudojo žuvis gydyti nuo kirminų ir hipertoninių ligų. Ligoniams būdavo skiriami įvairūs ekstraktai iš nuodingųjų žuvų kūno. Ta prasme ypač vertingi buvo japoniniai jūrų sterkai ir atlantiniai puferiai. Senovės graikų ir romėnų gydytojai tvirtino, kad elektros smūgiai, kuriuos suduoda mantos, nuramina galvos skausmus ir gydo podagrą. Afrikos gyventojai laikė, kad elektriniu šamo vidaus organai, sukuriantieji elektros krūvį, taip pat turi gydomųjų savybių.
Kai kurie negalavimai būdavo gydomi lynais. Antai pakilus aukštai temperatūrai, sergantiesiems prie galūnių pridėdavo šviežių žuvų.
Apie tai, kiek plačiai buvo taikoma „žuvų terapija”, galima spręsti iš tokio įdomaus fakto. Tik viename tome garsiosios „Gamtos istorijos” Plinijus Vyresnysis (23 – 79 mūsų eros metai) pateikia daugiau kaip 300 pavyzdžių, kaip žuvys ar jų organai naudojami medicinoje.
Nors daugelis senųjų receptų šiandien atrodo labai naivūs, vis dėlto jie rodo, kad nuo senu senovės žmonės ieškojo žuvyse sau reikalingų vaistingųjų medžiagų. Beje, kaip rodo nūdiena, ne be pagrindo.
Dabartinėje medicinoje vaistingosios medžiagos, gaunamos iš žuvų, vėl plačiai naudojamos. Antai iš dygliojo ryklio (Squalus fernadinus) kepenų gaunamas fermentas pepsinas, kuris yra tiesiog nepakeičiamas gydant kai kuriuos skrandžio – žarnyno susirgimus. Iš jūrų velnio (Lophius piscatorius) liaukų ekstraguojamas hormonas insulinas, reikalingas sergant cukralige.
Nelabai seniai, pasitelkus naujausius technikos laimėjimus, iš žuvų fugu (Fugu verticularis) kiaušidžių buvo gauta nuodinga medžiaga. Ji vadinama tetrodotoksinu. Tai vienas iš pačių stipriausiųjų nuodų. Mažomis dozėmis tetroaotoksinas vartojamas klinikinėje praktikoje, kaip nuskausminamoji priemonė. Įdomu pažymėti, kad tetrodotoksinas sėkmingai pakeičia kokainą, o jo reikia, tam pačiam rezultatui pasiekti, 160 tūkstančių kartų (!) mažiau, negu kokaino.
Medicinoje labai plačiai vartojami žuvų taukai, gaunami iš menkės kepenų. Juose daug A ir D vitaminų. Pastaraisiais metais nustatyta, kad taukai, gauti iš dygliojo ir šilkinio ryklio, turi dar daugiau šių gyvybiškai svarbių žmogui medžiagų.
Gydant reumatinius susirgimus, vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimus kaip vaistai vartojami chimerų taukai.
Taigi, iš žuvų galima gauti nemažai vertingiausių vaistingųjų medžiagų. Tačiau ir pačios žuvys kartais padeda kovoti su ligomis. Šia prasme labai gerą vardą gavo žuvytės gambuzijos (Gambusia affinis), gyvenančios Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. 1898 metais gambuzijų buvo atvežta ir į Europą. Gambuzijos labai praverčia kovojant su uodais maliarijos pernešėjais.
Paskutiniaisiais metais medicinos specialistų dėmesį vis labiau traukia rykliai. Mat paaiškėjo, kad šie plėšrūnai iš viso nežino, kas yra vėžiniai susirgimai. Galimas dalykas, kad ryklių tyrinėjimai padės mokslininkams įspėti šios klastingos ilgos mįslę, atrasti jos gydymo būdus.
