Taigi, apklausos duomenimis, amerikiečiai dažniausiai starkius gaudo ant galvakablio verdami gyvą masalą, pavyzdžiui, nedidelę žuvelę ir paprasčiausiai džigaudami. Tokį žūklės būdą kaip naudojamą labai dažnai nurodė 56 proc. meškeriotojų. Antroje vietoje atsidūrė žūklės būdas, kuriam taip pat reikalinga žuvelė, tik ji veriama ne ant galvakablio, o ant kabliukų sistemos ir velkama paskui ant valo užvertą svarelį. Gaudant tokiu būdu galima daryti ilgesnes pauzes, nes ir jų metu žuvelė juda ant laisvo pavadėlio ir vilioja plėšrūnus. Tokį žūklės būdą labai dažnai naudoja 53 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų žvejų.
Trečioje vietoje atsidūrė tradicinis džigavimas silikoniniais masalais, ketvirtą ir penktą pasidalijo velkiavimas crank tipo vobleriais ir džigavimas sunkiais kietaisiais masalais, tokiais kaip rattlin tipo vobleriai.
Tad, kaip matome, amerikiečiai savo starkius gaudo labai panašiai, kaip ir mūsų meškeriotojai. Tiesa, Lietuvoje pirmoje vietoje greičiausiai atsidurtų džigavimas ir silikoniniai masalai. Tačiau senieji Kauno ar Kuršių marių, Nemuno upės žvejai šias žuvis sėkmingai meškerioja ir naudodami gyvus masalus, kuriuos veria ant galvakablių.
Starkių velkiavimas mūsų šalyje taip pat kasmet populiarėja. Kauno mariose vis dažniau galima sutikti valtis, kurių savininkai plaukioja paskui save tampydami voblerius ir laukdami ne lydekos, o būtent starkio kibimo.
