Įrankiai
Žinoma, yra ežerų ir tokių žūklės vietų, kur galime puikiai gaudyti ir plūdine meškere, užsidėję izotopus – švieseles ant plūdės antenos. Tačiau dažniausiai geros karšių žūklavietės bus toliau nuo kranto ir jas pasiekti bus lengviau su dugnine meškere. Naktinei žūklei siūlyčiau pasirinkti (ar įsigyti) ne lietuviams jau įprastomis tapusias Feeder tipo dugnines (nors galima išsiversti ir su jomis), tačiau specialias, taip pat dugninei žūklei skirtas, meškeres, bet be keičiamų viršūnėlių.
Jos gali būti tiek teleskopinės, tiek sudedamos iš dalių, tačiau esminis skirtumas nuo Feeder tipo meškerių būtų didesni žiedeliai ir šiek tiek galingesnis meškerykočio blankas. Savo išvaizda jos šiek tiek primena karpines meškeres, bet yra gerokai lengvesnės klasės, skirtos užmesti svorį iki 90 g.
Tokių meškerių pavadinimų sutiksite įvairių, priklausomai nuo gamintojo. Tačiau prie meškerės charakteristikos radę prierašą, kad šios meškerės yra skirtos lynų ar karšių žvejyba dugnine su elektroniniais kibimo signalizatoriais, tikrai neapsiriksite. Jų ilgis paprastai būna apie 3,60 m ir geriausia iš kart įsigyti dvi tokio tipo meškeres. Rites taip pat geriau pasirinkti kiek didesnes, apie 5000 dydžio. Valai taip pat nestori, 0,22 – 0,25 mm.
Kodėl siūlau būtent tokio tipo meškeres? Na, jos labiau skirtos „laukimo“ taktikai, apie kurią vėliau kalbėsiu. O Feeder tipo dugninė yra pakankamai aktyvus žūklės būdas. Ir, nors naktyje galima žvejoti ir Feeder stiliumi, šįkart pakalbėsime apie kiek kitokią gaudymo dugnine būdą.
Technika ir taktika
Norint sugauti tikrai stambių rugpjūčio naktų karšių, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą ežerą ir žūklės vietą. Kažkiek informacijos galima surasti internete, „iškaulyti“ iš vietinių žvejų ar tiesiog bandyti atrasti pačiam. Čia jau ne daug kuo galime patarti. Bet sužinoti konkrečią stambių žuvų migravimo vietą ir laiką tikrai yra svarbu.
Antras etapas būtu gausus šėrimas stambios frakcijos jaukais. Tai gali būti mišinys, sudarytas iš granuliuoto pašaro su žirniais, kukurūzais, kanapėmis, kapotais sliekais, net traiškytais baltyminiais kukuliais. Svarbu, kad jaukas būtų stambus ir „įkandamas“ tik stambesnei žuviai. Jaukinti taip pat vertėtų kelias dienas iš eilės, bet kartais pakanka ir dienos, žinant tikslius karšių migravimo ežere takus.
Sistemėlės – taip pat labai artimos karpių žūklei. „Bolt rig“ arba kitaip – „Sunkaus fiksuoto svarelio sistemėlė“ patogi tuo, kad dažniausiai stambi žuvis pasikerta pati ir pakirtimo momento laukti nereikia. Apie užkibusią žuvį praneša kaukiantis elektroninis kibimo signalizatorius arba kylanti „beždžionėlė“. Tokiam sklandžiam pakirtimui padeda net tik pakankamai solidus šėryklėlės svoris (paprastai naudojama 60 g šėrykla), bet ir vadinama „Plauko sistemėlė“, rišama ant kabliuko. Ant „plauko“ galite verti tiek naktinius sliekus, tiek keletą kukurūzų grūdų ar baltyminį kukulį ir būti ramūs, kad jūsų masalą griebs tikrai solidi žuvis.
Pati laukimo taktika labai paprasta Į gan plačiai pašertą žūklės plotą užmetamos kelios meškerės, valas įspraudžiamas į elektroninius kibimo signalizatorius, įtempiamas lengvesniais „svingeriais“ ir laukiama kibimo. Galima naudoti ir kiek archajiškesnius kibimo signalizatorius, vadinamas „beždžionėles“. Vėliau varijuojama masalais, įvairiais kvapais – „dipais“.
Vis dėlto didžiausią sėkmę lemią tinkamos vietos pasirinkimas. Tokiu būdu žvejodami mes neprisikviečiame žuvį į jaukinimo tašką, kaip žvejojant Feeder metodu, bet bandome migruojančias žvynuotąsias kiek galima ilgiau užlaikyti mūsų žūklės vietoje.
