Japonijoje karosai gyvena ir natūraliuose vandenyse: upėse, ežeruose, tvenkiniuose, bet vietiniai meškeriotojai juos mieliau gaudo (kaip ir karpius) specialiuose komercinei žūklei skirtuose tvenkiniuose – fermose. Reikėtų patikslinti, kad japonai daugiausia gaudo sidabrinius karosus.
Valai, priklausomai nuo žuvų dydžio, parenkami 0,15 – 0.20 mm skersmens, su atitinkamai plonesniais pavadėliais.
Tekančios saulės šalyje karosai žvejojami savotiškomis „sportinėmis“ meškerėmis be ritės. Meškerykočiai gali būti tiek teleskopiniai, tiek suduriami. Jų ilgis pasirenkamas pagal žvejojimo nuotolį. Naudojamas ir labai įdomus stovelis meškerei. Jis primena amerikietiškojo biliardo lazdos atramą.
Plūdės tokio tipo žvejyboje parenkamos išskirtinės: ištęsto lašo formos korpusu su labai ilgomis antenomis ir kiliais. Ant valo plūdės tvirtinamos vienu galu, specialiu adaptoriumi, tarp dviejų guminių fiksatorių. Plūdėms išsverti naudojami slankiojantys svareliai arba vyniojama švino juostelė. Japoniško stiliaus karosų žūklėje gaudoma dviem pavadėliais. Šie su pagrindiniu valu jungiami pers suktuką. Kabliukai tokio tipo žūklei dažniausiai naudojami gan plataus lenkimo, su ne itin ilgu koteliu.
Masalai – taip pat egzotiški. Tai visokio tipo pastos ar tešlos, suminkytos iš tam tikrų sausų mišinių, panašių į mūsuose naudojamus pašarus žuvims.
Pats gaudymo procesas taip pat labai įdomus. Meškeriotojas sėdi ant savotiškos mažos kėdutės su pagalvėle. Žūklės pradžioje kruopščiai išmatuojamas gylis. Taip pat nustatoma pagal ilgos plūdės antenėlės panirimą, kiek ją apkrauna pats masalas. Tai reikalinga tam, kad vėliau žinotume, kada masalas nukrito ar buvo nuėstas žuvies, jei plūdės antena netikėtai iškils virš vandens.
Gaudoma masalui vos liečiant dugną arba jį paguldžius ant dugno. Ant kabliuko dedamas norimo dydžio suminkytos pastos rutuliukas. Kadangi gaudoma dviem kalbiukais, galima kabinti skirtingo dydžių ir skonių masalus.
Pakirtimo momentas taip pat matomas kuo puikiausiai. Japoniškos plūdės antena labai jautri, todėl bet koks žuvies prisilietimas prie masalo yra labai gerai matomas. Paprastai kertama tada, kai po kelių jos niurktelėjimų ji visiškai panyra arba iškyla į paviršių.
Na, kol už lango pas mus tikra žiema, belieka tik kažką dėtis smegeninėn ir, galbūt, atėjus pavasariui panaudoti rytietiškas tradicijas, gaudant karosus mūsų krašto ežeruose ir upėse.
