Nors dabar jau pasirodė ir iš plastiko pagamintų balansyrų, visgi klasikiniai balansyrai gaminami iš metalo, o tai reiškia, kad toks masalas yra gerokai sunkesnis nei siaura ir plokščia žieminė blizgutė.
Būtent balansyro svorį ir galima išnaudoti, siekiant ešerius prie eketės prisikviesti iš toliau.
Taigi gręžiame eketę, kišame į ją balansyrą ir nuleidžiame jį iki dugno. Toliau dauguma žvejų daro štai ką – pakelia masalą nuo dugno per kelis centimetrus ir pradeda juo žaisti. Nesulaukę kibimo patikrina aukštesnius vandens sluoksnius, o jei nekimba ir toliau – eina prie kitos eketės.
Tačiau prieš pradedant dirbti masalu galima atlikti vieną triuką, kuris tikrai padeda sulaukti daugiau kibimų. Kai balansyras jau nuleistas ant dugno, masalą reikia staigiu meškerėlės judesiu išmesti aukštyn ir leisti jam vėl laisvai trenktis į dugną. Po kelių tokių smūgių galima pradėti balansyru žaisti normaliai.
Kam viso to reikia? Pirmiausia, į dugną besitrankantis masalas po vandeniu sukelia nemažą garsą, kuris atkreipia ešerių dėmesį, nes šios žuvys yra labai smalsios. Būtent dėl to ir žvejyba gana sunkiais velniukais taip pat yra tokia efektyvi.
Antra, į dugną atsitrenkęs masalas sukelia dumblo debesėlį, kuris netoliese besisukiojantiems ešeriams signalizuoja, kad kažkas knisasi dugne. O jei kažkas knisasi, reiškia, kad ten yra maisto.
Tad prieš traukdami tolyn ieškoti ešerių, pabandykite ešerius prisikviesti patys.
