Upėje
Upėje gyvenančios žuvys yra įpratusios rankioti srovės nešamus „skanėstus“: vabalus, vabzdžius ar jų lervas. Mūsų siūlomas masalas taip pat turi judėti kuo natūraliau ir nesukelti įtarimo. Žvejojant palaidynės technika upėse, valą būtinai reikia laikyti kiek galima labiau įtemptą ir stengtis, kad svareliai su kabliuku plauktų prieš plūdę. Taip pat reikia stengtis meškerykotį laikyti kiek galima aukščiau, kad kuo mažiau valo liestųsi su vandens paviršiumi. Taip išvengsime dažnai upėje pasitaikančių nevienalyčių srovių įtakos bei nenatūralaus masalo dreifo.
Dažniausiai to visiškai pakanka, tačiau kartais žuvys būna įnoringos, o ir žūklavietė būna nelygiu dugnu. Tada vertėtų masalą priversti pakilti aukščiau ir vėl nusileisti. Tai daroma paprasčiausiai pristabdant nuo būgnelio slystantį valą pirštu. Jei žvejojate inercine rite – stabdomas pats būgnelis. Taip varijuojant valo prilaikymu, galima net tik priversti žuvį kibti, bet ir vesti plūdę su siūlomu masalu, neužkabinant kabliuko už dugno kliuvinių.
Žvejojant dugnine, masalas taip pat nebūtinai turi gulėti dugne, kaip įkaltas. Žūklės būdas, vadinamas „Judria dugninine“, gali atnešti puikių rezultatų, ypač žvejojant šapalus. Tokiai žūklei parenkamas picker tipo ar lengvesnės klasės feeder tipo meškerykotis. Dugninės sistemėlė labai paprasta: keli šrateliai, užspausti ant valo atkarpos, ir viskas. Masalui dažniausiai naudojamas duonos minkštimas ar kukurūzai. Žvejybos technika taip pat nesudėtinga: masalas užmetamas skersai upės ar šiek tiek prieš srovę ir leidžiama jam ridentis dugnu, kol bus „priplaktas“ prie kranto.
Stovinčiame vandenyje
Taip pat nereikėtų užmesti plūdinės ar dugninės ir, kaip sakant, „laukti Godo“. Įvairūs masalo patraukimai, pravedimai, žvejojant plūdine, kartais gali išgelbėti nuo visiškos nekibos. Tai ypač pasiteisina žvejojant aukšles, kuojas, karosus, lynus. Gal tik plačiašoniui karšiui artimesnis būtų „tingus“ masalo gulėjimas dugne. Ypač patogu įvairius „žaidimus“ su masalu daryti su teleskopine meškere be ritės, tačiau galima kažkiek „pajudėti“ ir su palaidynės tipo meškerykočiais.
Žvejojant dugnine ir užmetus šėryklėlę su masalu taip pat pravartu palaukti, kol jaukas išbyrės iš šėryklos, ir tada patraukti masalą į jaukimvietę.
Meškerioti „Judria dugnine“ galima ir stovinčiame vandens telkinyje, tik žūklės technika yra kiek kitokia. Čia pasirenkamos kiek galima lengvesnės šėryklos ir ilgesni pavadėliai, o kibimo laukiama dar šėryklėlei ir masalui bekrentant link dugno. Taip dažniausiai gaudomos kuojos, o vasarą, ypač sušilus vandens telkinių vandeniui, net ir karšiai.
