Kovo mėnesį ešerius mikromasalais lėtesniuose upių ruožuose gaudantiems spiningautojams ne taip jau retai tenka pasikrauti adrenalino, kai spiningėlį sulenkia solidus šapalas. Tokie atvejai dažniausiai nurašomi atsitiktinumui. Bet gal tai nėra atsitiktinumas? Gal šapalų sugautume daugiau, jei šiuo metų laiku juos gaudytume taip kaip ešerius, tačiau šapalinėse vietose.
Kovo mėnesį vabzdžių, kurie kristų į vandenį dar nėra, todėl ir šapalai į viršų nežiūri. Visgi kažkuo maitintis jie vis tiek privalo, tad spiningautojo užduotis surasti masalą panašiausią į natūralų šapalų maistą. Maistą, kurį jiems tokiu metų laiku gali pasiūlyti upė.
Didžiausią šapalų raciono dalį pavasario pradžioje sudaro įvairios vabzdžių lervos, kurios dar tik ruošiasi kilti iš vandens, kad virstų tikrais vabzdžiais. O šapalų mėgstamiausia tarp šių lervų yra laumžirgio. Šias lervas imituojančių silikoninių masalų tikrai galima rasti žūklės parduotuvėse. Ant paternoster ar kitokios sistemėlės užvertos tokios imitacijos labai gerai žaidžia srovėje ir puikiai vilioja šapalus. Puikiai šapalai griebia ir kitus mažuosius guminukus, kurie jiems greičiausiai primena kažkokį dugne besirausiantį gyvį.
Dar vienas silikoninis masalas, kuris tikrai pravers išsiruošus į šapalų žūklę spiningu ankstyvą pavasarį, tai – varlytės imitacija. Tokius masalus kovo mėnesį naudoja daugelis upėtakininkų, nes tuo metu upėtakiai skuba prisikimšti po žiemos miego prabudusių ir į krantą keliaujančių varlių. Bet ne tik upėtakiai! Šia gamtos dovana, kai upėje staiga atsiranda daug lengvo grobio, puikiai naudojasi ir šapalai.
Žinoma, šapalų žūklė neįsivaizduojama be vobleriukų. Tik dabar reikia rinktis ne tuos burbuliukus, kurie imituoja į vandenį įkritusius vabalus, o žuvelės formos voblerius. Mailius taip pat yra dažnas šapalų maistas tuo metu, kai upė negali pasiūlyti didesnio meniu. Ir dirbti šapalams skirti vobleriukai šiuo metu turi ne vandens paviršiuje, o arčiau dugno ar bent jau viduriniuose sluoksniuose.
