Jei nori sugauti tikrai didelę lydeką, imk dugninę ir verk ant kabliuko negyvą žuvelę. Taip teigia britų meškeriotojai. Pasak jų, didelė lydeka labai dažnai minta kritusiomis žuvimis, nes vaikydamasi aktyvias žuvis išnaudotų per daug energijos. Taigi, masalui naudojama negyva žuvelė nėra tik būdas suktis iš situacijos, kai draudžiama naudoti gyvą masalą. Negyva žuvelė yra geriausias masalas tikslingai žvejojant tik dideles lydekas, nes ji yra natūralus tokių lydekų maistas.
Pasak britų, bene svarbiausias dalykas tokioje žūklėje – masalo pasirinkimas. Šiam žūklės būdui tinka tikrai ne visos ir ne bet kokio dydžio žuvelės.
Pirma, mažesnis masalas geriau nei didesnis. Lydeka neplaukioja specialiai ieškodama didesnių nugaišusių žuvų, kokią randa, tokia būna ir gerai. Tai reiškia, kad plėšrūnė imtų ir didesnį masalą, tačiau naudojant mažesnes žuvis smarkiai sumažėja tuščių kibimų. Pasak šį žūklės būdą įvaldžiusių meškeriotojų, optimalus masalo dydis yra 10-14 centimetrų.
Antra, britai labai retai masalui naudoja gėlavandenes žuvis, t.y. tas, kurios natūraliai gyvena šalia ldyekų ir kasdien tampa jų grobiu. Į geriausių masalinių žuvelių sąrašus iš tokių žuvų papuola vienintelės kuojos, kurios daugelyje vandens telkinių sudaro absoliučią daugumą lydekų grobio.
Kur kas dažniau ant kabliuko atsiduria jūrinės žuvys, kurios yra žymiai riebesnės ir skleidžia kur kas intensyvesnį kvapą už gėlavandenes žvynuotasias. Geriausiomis masalinėmis žuvelėmis laikomos silkės, strimelės ir skumbrės. Jei nepavyksta gauti reikiamo dydžio žuvų, jos paprasčiausiai pjaustomos. Geru masalu vadinamos ir nėgės.
Tiesa, ant lydekai skirto kabliuko Anglijoje dažnai atsiduria ir nedideli tvenkiniuose auginami vaivorykštiniai upėtakiai. Jie pasižymi didesniu natūraliu plūdrumu, tad puikiai tinka gaudyti, kai masalas guldomas ant povandeninių žolių kilimo. Ypač vertinami vaivorykštukai albinosai, kurių geltoną kūną lydekos pastebi iš toliau.
