Ką galima pasakyti apie jų žūklę dabar ir apskritai šį sausį? Manau, seną tiesą – lydekos šiuo metu yra jau mažiau aktyvios ir norint pagauti, reikia joms nuleisti masalą palei nosį. Jeigu pataikei – ta ir gauni kibimą. Todėl daug ką lemia išgręžtų ekečių skaičius. Be to, dabar reikia mažinti ir atstumą tarp ekečių. Jei seniau užtekdavo gręžti eketes kas 4 – 5 metrai, tikintis, kad pajautusi masalą šonine linija lydeka priplauks pati, tai dabar taip nėra.
Metru ar pusantro į šoną nuo jūsų jau bandytos tuščios vietos išgręžta eketė gali padovanoti kibimą. Tad teks pasportuoti su grąžtu. Arba tokiems kaip man, naudojantiems elektrinį suktuką – gerokai pakankinti akumuliatorius. Nes ledas, bent jau pas mus, Aukštaitijoje jau daug kur gana storas, o vietomis yra net dvigubas ir gręžti yra ką.
Antra, lydekos dabar retai kada iškiša nosis iš nendrių. Kad ir varžybose, kuriuose neseniai dalyvavau: specialiai pradžioje gaudžiau viduryje ežero, kur giliau, tikėdamasis didesnės lydekos kibimo. Tokia jau tokių varžybų specifika – paprastai jas nugali tas, kas ištraukia vieną, bet didelę žuvį. Taip, beje, buvo ir šį sykį, 4,8 kg lydeką sugavo pirmą kartą pabandęs ir iš vakaro įrankius nusipirkęs žvejys. Bet kai nepavyko sulaukti kibimo, teko lįsti į pakraštį, kur gylis vos metras.
Ten tris lydeka pagavau. Iš kurių, deja, tik viena buvo imama. Taigi, žolynai yra žolynai: norint pagauti, į juos reikia orientuotis. Geriausios lydekinės vietos, mano nuomone, šiuo metu manau, yra meldų linija. Ypač geros tos, kur dugnas visai šalia šauna gilyn. Ten gali tikėtis didesnės lydekos.
Trečia, nebijokit mažo gylio. Daug kibimų paskutiniu metu turiu ten, kur vos metras ar net mažiau. Jeigu matote kokią didesnę „akį“ tarp meldų – būtinai ją patikrinkite. Tokiose vietose žvejoti su švytuoklėmis gali būti problema, nes šis masalas renka viską aplink ir greičiausia užklius. Aš šįmet atradau vadinamuosius „vibus“. Jie mažai sklendžia į šoną ir tokiomis sąlygomis tinka puikiai. Be to, jie turi kitą didelį privalumą prieš švytuokles, ypač varžybose – dėl didesnių ant jų uždėtų trišakių užkibusi lydeka daug geriau pasikerta ir beveik niekad neatitrūksta, kas dažnai nutinka žvejojant švytuoklėmis.
Pagrindinė taisyklė, kurios laikausi gaudydamas tokiu laiku lydekas yra daryti ne daugiau 10 masalo pakėlimu. Jeigu lydeka ten bus – ji atakuos... Per varžybas visos lydekos kibdavo maždaug antrą kartą pakėlus masalą. Tiesa, didžiausią, kurią matote nuotraukoje, pagavau aštuntu masalo pakėlimu.
Ketvirta. Nebijokite iškart tikrinti šviežiai išgręžtos eketės. Esu įsitikinęs, kad lydekos visiškai nesibaido nei šviesos, nei ledgrąžčio skleidžiamo joms virš galvos triukšmo. Kaip kitaip paaiškinti, jog jos kimba iškart, išsigręžus eketę, vos metro gylyje?
Na, ir paskutinis, penktas, patarimas – naudokite ryškius masalus. Vanduo daug kur tamsu, įleidus masalą bent 30 centimetrų jo jau eketėje nebematyti. Dabar yra visokių „ugninių tigrų“, „salotų“ ir atspindinčių UV masalų metas. Stūksant storam sniego sluoksniui virš ledo, ten yra visiškai tamsu. Kuo ryškesnis bus masalas – tuo greičiau žuvis jį pastebės.
Tokie būtų paskutiniai šio sezono akcentai.
