Sužaliavusios vandenžolės, paviršiuje besimalantys smulkių žuvelių būriai žvejams lyg ir signalizuoja, kad vandens telkinys pradėjo gyventi vasaros režimu. Nedideliuose ir sekliuose ežerėliuose ar tvenkiniuose galbūt taip ir yra. Tačiau didesniuose vandens telkiniuose gamtos ciklai keičiasi daug lėčiau. Ir jei vandens paviršiuje vanduo jau gana šiltas, tai nereiškia, kad toks jis yra ir giliau – ten, kur ieškome didesnių žuvų.
Tokias sąlygas būtina įvertinti, kai išsiruošiame gaudyti karpinių žuvų apsiginklavę dugninėmis ar plūdinėmis meškerėmis. Saldus, sodraus kvapo jaukas pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje gali būti netinkamas pasirinkimas, nes žuvis gali ne privilioti, o priešingai – nubaidyti.
Karpinių žuvų gaudymo specialistai sako, kad gegužės pabaigoje jaukui vis dar tenka, toli gražu, ne pirmaeilis vaidmuo. Kur kas svarbiau rasti žuvų migracijų ir mitybos takus.
Nors dažniausiai akcentuojama, kaip svarbu jauką koncentruoti vienoje vietoje, yra ir kitokia nuomonė. Ji sako, kad pavasarį žuvys ilgai vienoje vietoje neužsilaiko, daug migruoja, tad į vieną tašką sumestas jaukas jas žūklavietėje sulaikys tik trumpam. Visai kas kita, jei imsime ir didesniame plote pabersime kokių nors grūdų. Tuomet žuvys juos rankios po vieną ir užsibus ilgiau.
Tokiam jaukinimui meškeriotojai naudoja kviečius, perlines kruopas ir panašiai. Bet geriausias pasirinkimas yra kanapių sėklos. Jos pasižymi išraiškingu ir po vandeniu toli sklindančiu kvapu bei yra itin mėgstamos visų taikiųjų žuvų – nuo kuojų iki karpių.
Paruošti kanapių sėklas žūklei tikrai paprasta. Pirmiausia jos užpilamos šaltu vandeniu ir paliekamos gerai išmirkti. Sėklas mirkyti reikėtų 12 valandų ar dar truputį ilgiau. Tuomet vanduo labai trumpam užverdamas ir paliekamas atvėsti. Sėklos nukošiamos ir viskas – turite puikaus jauko.
Beje, vandeniu, kuriame mirko ir virė kanapės galite drėkinti birius jaukus. Tai jiems suteiks papildomo aromato.
