Tiek apie ekologiją. O ar įdomiau? Be abejonės – veiksmo ir adrenalino kur kas daugiau. Bet juk sudėtinga. Sudėtingiau nei su spiningu. Tačiau tik iš pradžių. Didesnėse mūsų upėse, tokiose kaip Šventoji ar Neris, lašišas ir šlakius patogiausia gaudyti ilgais dvirankiais kotais, nes šiuo būdu užmetame toliau. Patys kotai yra kur kas masyvesni už tuos, kuriais gaudome upėtakius ir kiršlius. Masyvios ritės talpina nemažą kiekį muselinio ir pagalbinio valo. 6-15 kg žuvų žūklėje ritės nebėra vien valo talpyklos – jų stabdžiai vargina žuvį, nes bandyti tai daryti laikant valą tarp pirštų – tai visai savęs nebemylėti.
Su museline stereotipiškai siejamų metimų per galvą čia neberasime – lašišų žuklėje atliekami metimai nuo vandens specialiai tam pritaikytu valu. Ore arba vandenyje priešais save suformuojamas „inkaras“. Taip įmantriai vadinama ant vandens patiesta ar trumpam jį paliečianti muselinio valo atkarpa, kurią plėšiant iš vandens sulinksta kotas, kaip sako muselininkai – „apsikrauna“ ir įgauna energijos išmesti valą. Tad puikiai apsieinama be muselinėje žuklėje dažniausiai reikiamos erdvės už nugaros – juk didelėje upėje toli nuo kranto neatsitrauksi. Metimo atgal (žuklėje spiningu daugmaž atitinkančio užsimojimą) metu tarp atlošto koto ir nutįsusio valo susiformavusi „D“ raidės formos kilpa šveičiama į priekį. Dailiai besitiesdamas muselinis valas skraidina musę tolyn link kito upės kranto. Tikrai ne mažiau elegantiška nei įprastai matomos kilpos ore, ne iš karto išmokstama, tačiau ne šventieji juk puodus lipdo. Tokie metimai vadinami Spey'iniais, kilę nuo Škotijoje tekančios upės pavadinimo.
Spey'inio metimo grožis trumpame Todd Moen filme apie Britų Kolumbijos apie žvejybos gidų šeimą:
Lietuvoje lašišos ir šlakiai dažniausiai gaudomi šlapiomis musėmis jas „supant“ pasroviui. Priklausomai nuo valo svorio norimame gylyje priskandinta muselė, užmesta 45 laipsnių kampu į priešingą krantą pamažu, padedama srovės, sklendžia link kranto, kuriame stovi meškeriotojas. Upės srovė ir verpetai švelniai blaško tiek pačią muselę, tiek ant vandens gulintį muselinį valą, tad musei „gyvybės“ tikrai netrūkta. Įgudus, musės sklendimo link savojo kranto greitį galima reguliuoti perkeliant ant vandens gulinčio valo fragmentus aukštyn prieš srovę. Neretai praktikuojamas ir papildomas veiksmas lašišos ar šlakio agresijai išprovokuoti: traukiamaisiais judesiais valas surinkinėjamas, mėgdžiojama sprunkanti nuo upių chuligano žuvytė.
Pravedus musę nuo kranto iki kranto, žengiami keli žingsniai upe žemyn ir veiksmas kartojamas iš naujo. Tai klasikinis efektyvus agresyviai nusiteikusių žuvų paieškos būdas. Žinoma, nebūtina aklai juo vadovautis, juk mėgėjiška žvejyba prarastų prasmę vos tik nustotume būti spontaniškais.
Muselinė.lt kolektyvas – vieni labiausiai patyrusių lašišų meškeriotojų Lietuvoje. Veikiausiai mielai jums patars, jei šio reikalo nuspręsite imtis patys.
