Ar gaudant tokiu būdu upėje yra prasmė jaukinti? Juk, kaip sakei, nuolat judi nuo eketės prie eketės?
Žvejojant nuo ledo upėje jaukinimas dažnai duoda labai didelį efektą. Srovės nešamos jauko dalelės pasklinda toli ir masina žuvis iš gana didelio atstumo. Jeigu sugebi susirinkti ir išlaikyti žuvį savo eketėje, tai nereikia ir kažkur kitur lakstyti. Gaudai ir jaukini, jaukini ir gaudai. Idealu. Be to, manau, kad jaukas savo kvapu, o gal ir savo skoniu ir maisto medžiagomis skatina žuvų apetitą. Juk ir mes, užuodę iš kur nors sklindanti malonų kvapą, užsimanome valgyti. Kažkas panašaus yra ir čia.
Tai pirma, visgi, pajaukini ir paskui gaudai, ar atvirkščiai: pirma ieškai žuvies ir tada jaukini?
Žinoma, kad pirma visada ieškau žuvies. Apgaudai nemažai vietų, pasižiūri, kaip sekasi kitiems. Surandi, kur tą dieną ir tuo metu laikosi žuvis ir tik tada, kai įsitikini, kad sėdi geriausioje vietoje pradedi jaukinti. Jeigu jaukinsi ten, kur nėra žuvies, tai ir gaiši laiką, ir tuščiai eikvosi jauką. Žuvys žiema dažniausia nėra tiek aktyvios, kad atplauktų iš kažin kur, kur nesilaiko, kad tik paėstų jauko. |bent jau per trumpą laiką. Reikia rasti, kur jos būna.
Kokią jaukinimo taktiką naudoji?
Iš esmės yra galimos kelios taktikos. Pati paprasčiausia, kurią dažnai naudoja vietiniai žvejai, žvejodami Dubysoje (mačiau kažką panašaus ir kitose upėse) yra jaukinimas džiūvėsiais. Sudžiovintą ir sutrintą maltą batoną supili į vieną eketę, o pat atsisėdi, priklausomai nuo srovės stiprumo keletą ar keliolika metrų pasroviui. Ir gaudai. Džiūvėsiai po truputį drėksta ir skęsta žemyn, o srovė juos neša link tavo eketės ir masalo. Išeina tokia automatinė šėryklė, kurią laikas nuo laiko tik reikia papildyti.
Gal ji atrodo ir primityviai, bet ne kartą teko matyti, kaip taip jaukindami vietiniai žvejai Dubysoje traukė kilograminius šapalus ir „motinines‘ kuojas.
Aš jaukinu truputį kitaip. Miesčioniškiau. Kažkada maišydavausi jauko mišinį pats, tačiau pastaruoju metu sutingau: imu jau sudrėkintą lenkišką jauką (mėgstu juodą) ir prikimšęs jį į vidutinio dydžio šėryklę ir nuleidęs ant dugno, ją atidarau ir palieku. Tada gręžiuosi kitą eketę, priklausomai nuo srovės stiprumo per kokius 2 – 5 metrus nuo jos pasroviui ir ten žvejoju su avižėle.
Šėryklę kas kokias 20 minučių ar pusvalandį papildau nauju jauku. Kartais viena kitą šėryklę atidarau ir nepasiekęs dugno – kad jaukas toliau pasklistu ir pakviestų žuvį iš toliau, bet būtinai po to ją ištraukęs ir prikišęs jauko vėl nuleidžiu ant dugno. Tiek gaudant Minijoje, tiek ne vėžyje ar kitur tokia taktika neabejotinai pasiteisina. Beveik visada jaukindamas pagauni daug daugiau nei tie, kurie gaudo be jauko. Ypač kalbant apie tokias žuvis kaip kuoja, plakis ar karšis.
Ar dedi į jauką gyvų priedų?
Stengiuosi dėti kažkiek „džokerio‘ (smulkių uodo trūklio lervų) ir pinkų, tačiau proto ribose. Sakykim, ne daugiau kaip 100 gramų kilogramui jauko. Gyvi jauko priedai keleriopai padidina jauko efektyvumą, tačiau jų padauginęs rizikuoji peršerti žuvį ir pasidaryti sau meškos paslaugą. Tad reikia ieškoti kompromiso.
Ar dedi stambių augalinės kilmės jauko priedų: kruopų, granulių ar kažko panašaus?
Ne. Nors esu matęs, kad kiti deda virtų perlinių kruopų ar net marinuotų kukurūzų. Gal būt jaukinant pavasarį tokiuose vandens telkiniuose kaip Kuršių marios, kur migruoja milžiniški didelių žuvų būriai tokie stambūs vasariniai priedai žūklės ir negadintų, Bet visgi, žiemą žuvų virškinimas yra lėtesnis, labai nesunku peršerti žuvį. Tad tokių priedų vengiu.
O kiek reikia jaukinti, kad neperšertum?
Viskas priklauso nuo žuvies elgsenos. Jauko uždavinys – prisivilioti ir išlaikyti gaudymo zonoje žuvis. Jeigu matai, kad žuvų kibimas rimsta – vėl jaukini. Lyginant su žūkle stovinčiame vandenyje, jauko tikrai sunaudojo daugiau. Srovė tiesiog greičiau jį plauna ir nuneša, tad esi priverstas dažniau jaukinti. Dienai dažnai sunaudoji vieną, o kartais net ir dvi jauko pakuotes . Gaudant sakysim, kokioje Minijoje žuvies į jaukinimo zoną susirenka labai daug ir labai greitai tavo jauką sudoroja ir išsiskirsto. Tad geresnio kibimo dieną tik spėk darbuotis su šėrykle.
Dėkui už pokalbį.
