Nedaug yra spiningautojų, kurie specializuojasi šamų gaudyme. Visų pirma tam reikia specialių įrankių, antra – tai ganėtinai nuobodi ir monotoniška žūklė, dažnai pasibaigianti grįžimu namo tuščiomis. Dvi, trys dienos varginančio didelių blizgių mėtymo ir norisi mesti šalin sunkų kotą, čiupti lengvą spiningėlį ir gaudyti šapalus ar lydekas.

Bet kantrieji spiningautojai yra apdovanojami puikiais laimikiais. Spiningu pagaunami didieji šamai – didelius masalus neretai puola bemaž metriniai egzemplioriai. Patyrę spiningautojai per sezoną gali susigrumti su keletu „medalinių“ šamų.

Dieniniai masalai

Dieną geriausia naudoti dideles, sunkias vartikles. Spalviniai variantai: sidabrinės, arba dviejų spalvų vartiklės – viena pusė sidabrinė, kita auksinė arba varinė. Vidury dienos šamų reikia ieškoti dugno perkritimuose ties akmenuotais ar molėtais nelygumais, o taip pat ramumose už dambų, kur yra priešinga srovė, sūkuriai ir pan. Blizgę reikia traukti labai lėtai, palei pat dugną. Blizgės, kuriomis gaudote srovėje, turi būti labai sunkios. Kai kurie šamų specai perka dvi identiškas blizges, pragręžia jas ir susuka varžteliais arba sukniedija. Jei sujungiamos dvi identiškos savo forma, bet skirtingų spalvų blizgės, gaunami įdomūs spalviniai variantai. Ramumose už dambų geriau naudoti lengvesnes, iš plonesnės skardos pagamintas blizges – jas galima lėčiau traukti.

Kitas puikus masalas – tai dideli, natūralių spalvų arba skaidrūs su blizgučiais riperiai, balti, geltoni ar tamsiai raudoni tvisteriai.

Taip pat šamų žūklei tinka vobleriai. Tai – bet kokių spalvų (priklausomai nuo aplinkybių – vandens skaidrumo, metų laiko ir vandens telkinio), giliai neriantys, agresyvūs vobleriai. Pagrindinis reikalavimas – jie turi dirbti net ir labai lėtai traukiami.

Vakarinė žūklė

Vakare ir švintant geriausi masalai, kuriais galima žvejoti viduriniuose vandens sluoksniuose. Vartiklės turi būti pagamintos iš plonos skardos. Gana dažnai šamas kimba tuo momentu, kai tik masalas atsitrenkia į vandens paviršių ir pajuda iš vietos. Išprovokuoti šamą tokiai atakai galima ir didele sukre. Dnepro upėje labai populiarios amerikietiškos sukrės, skirtos musky (didelių Šiaurės Amerikos lydekų) gaudymui – Mepps Musky Killer, Giant Killer ir pan. Pasak ukrainiečių, vakaras – tai metas, kai šamus reikia gaudyti kaip salačius, t.y., vos sukrei atsitrenkus į vandens paviršių, jos lapelis turi kaipmat imti suktis. Galima tik įsivaizduoti, kokios įspūdingos tokios „paviršinės“ šamų atakos… Jei kibimo nesulaukėte per pirmuosius kelis metrus, verta nustoti sukti ir kiek priskandinus traukti ją viduriniuose vandens sluoksniuose.

Paprastai anksti ryte ir vakare yra naudojami nelabai dideli (kaip šamams) guminukai su pačiomis lengviausiomis galvutėmis. Gaudoma tokiu būdu: staigus trūktelėjimas nuo dugno, pora metrų patraukimas ir masalas vėl guldomas ant dugno, tada procedūra kartojama. Reikia paminėti, kad valas visą laiką turi būti įtemptas. Tokiam gaudymui galima naudoti starkių žūklei skirtus spiningus jautriomis viršūnėlėmis ir ryškų valą, kuris puikiai parodo delikatų šamo kibimą. Šamas taip traukiamą guminuką atakuoja ne taip agresyviai, kaip srovėje traukiamą – jis pačiumpa jį tik pakilusį nuo dugno arba besileidžiantį. Pačiupęs masalą šamas lieka vietoje, todėl kartais labai sunku pastebėti kibimą.

Vakaras – tai rojus, mėgstantiems gaudyti vobleriais. Vobleris – labai universalus masalas. Jį galima traukti lėtai, galima greitai, su pertraukomis, leidžiant jam iškilti. Tinkamiausi šamų žūklei – stori, kuproti vobleriai. Tokie vobleriai neria negiliai ir vandenyje elgiasi gan agresyviai, bet didele amplitude. Jie šiek tiek primena varlę – prancūzų ir šamų delikatesą. Vobleriais geriausia gaudyti šaminių duobių pakraščiuose, pakrantės ruožuose, seklumose. Kibimas yra ne tik jaučiamas, bet dažnai ir matomas – įsibėgėjęs šamas nespėja sustabdyti ir tiesiog iššoka iš vandens. Taip pat šamų žūklei tinka ir ilgi liesesni, ne per daug giliai (apie metrą nuo vandens paviršiaus) neriantys vobleriai.

Dnepro upėje šamai gaudomi ir paviršiniais vobleriais, vadinamais „drawlers“ arba irklakojais. Traukiami jie plaka vandens paviršių savo „irklais“, kartais pasineria po vandeniu, žodžiu, kelia neapsakomą triukšmą. Pasak ukrainiečių žvejų šie vobleriai primena į vandenį nukritusį sunkiai sužeistą paukštelį ar graužiką, tuo puikiai viliodami šamus. Tokie paniški šio masalo judesiai išprovokuoja atakai net ir vangiausią šamą.

Iš dešimties išvykų, sėkmingos būna tik viena, dvi. Bet vienas paviršinis šamo kibimas visiškai kompensuoja tūkstančius tuščių metimų, o kova su užkibusiu galiūnu – dešimtis nutrauktų masalų. Spiningautojai, gaudantys šamus, dienų dienas vaikosi to vieno smūgio ir tarškiančio ritės stabdžio garso.

Gowild.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją