Pastaraisiais metais Anglijoje itin populiarėja vadinamasis „rocket feeder” metodas, kai naudojamos plaukiančios šėrykėlės, o žuvys jaukinamos ir gaudomos prie pat vandens paviršiaus. Britų žvejai sako, kad šis žūklės būdas itin veiksmingas karštomis dienomis, kai žuvys pakyla prie paviršiaus. Anglai šiuo būdu dažniausiai gaudo komercinių tvenkinių karpius, bet „rocket feeder” galima sėkmingai panaudoti ir gaudant, pavyzdžiui, raudes.
„Rocket feeder” esmę sudaro dažniausiai plastikinė šėryklėlė, kurios vienas galas yra atviras, o kitame įtaisytas plūdrus kamštis. Prikrauta jauko ir užmesta į vandenį tokia šėryklėlė apvirsta kamščiu į viršų ir jauką išverčia.
Į „rocket feeder” šėryklėles paprastai iš pradžių beriama stambesnio jauko, pavyzdžiui, kukurūzų ar kitokių grūdų, karpytų sliekų, musės lervų ir jų kokonų, tuomet viskas užkemšama biriu jauku. Nuo to, kokio klampumo jauką padarysite, kaip tvirtai užkimšite šėryklėlę, priklausys, kaip greitai „raketa” atiduos visą jauką į vandenį.
Kiekvieną kartą, kai jaukas iš šėryklėlės išbyra, reikia ilgai nedelsti ir permesti. Dažniausiai kibimo sulaukiama tuo metu, kai jaukas atsilaisvina ir ima lėtai skęsti. Tuomet jis aplink kabliuką suformuoja skanų debesį, kuris akimirksniu patraukia žuvų dėmesį.
Susirišti „rocket feeder” sistemėlę labai paprasta. Ant pagrindinio valo veriame guminį „stopą”, tuomet suktuką, tuomet vėl „stopą”. Gale pagrindinio valo rišame kilpą, prie jos – pavadėlį, o prie suktuko kabiname „rocket feeder” tipo šėryklelę. Pavadėliai naudojami neilgi, iki 60 centimetrų.
Beje, gaudant „rocket feeder” metodu kitą meškerę verta užmesti su tradicine dugnui skirta sistemėle ir paguldyti apačioje. „Raketos” atiduodamo jauko dalis vis tiek pasieks dugną, tad žuvis bus viliojama ir ten.
