2,06 kilogramo – tiek svėrė anglo Wayne'o Millerio sugauta žuvis. Šis laimikis tapo staigmena tiek pačiam meškeriotojui, tiek vandens telkinio, kuriame jis žvejojo šeimininkams, maniusiems, kad tokio dydžio raudės jame net negyvena.
W. Milleris jau tikėjosi savo pavardę išvysti rekordines Didžiosios Britanijos žuvis sugavusių žvejų sąraše, tačiau viskas baigėsi netikėtai, kai žurnalo „Anglers Mail” žurnalistai žuvies nuotrauką parodė vienam ichtiologui. Šis konstatavo, kad greičiausiai tai ne raudė, o kuojos ir raudės hibridas.
„Šiek tiek nusivyliau sužinojęs, kad tai ne raudė. Tačiau bet kokiu atveju, tai vis tiek puiki žuvis. Aš čia žvejoju gana dažnai, tad tikiuosi šią žuvį sugauti dar kartą. Tad paimčiau mėginį DNR tyrimui, kad būtų galima tiksliai nustatyti žuvies rūšį”, - vylėsi W. Milleris.
Tuo metu žuvis tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad hibridai tarp karpinių žuvų pasitaiko ne taip jau retai. Ypač dažnai sutinkami karšių-plakių, kuojų-karšių, kuojų-raudžių hibridai. Taip pat yra užfiksuota, kad kryžmintis gali strepečiai ir kuojos, šapalai ir strepečiai.
Skirtingų rūšių žuvų hibridai dažniausiai pasitaiko užterštuose vandens telkiniuose. Kai kuriose šalyse hibridų gausumas net naudojamas kaip vienas iš vandens ekologinės būklės indikatorių. Ten, kur vanduo švarus, tokių susikryžminusių žuvų nepasitaiko ar pasitaiko labai retai.
Beje, nereikėtų bijoti, kad hibridų daugės ir jie išstums natūralias žuvis, nes hibridai būna nevaisingi. Tiesa, jie subrandina ir sudeda ikrus, tačiau šie labi retai išsivysto į žuvis. Bet net jei taip ir atsitinka, antrosios kartos žuvys niekuomet nesulaukia gyvybingų palikuonių.
