Meškeriotojas Marius Žukauskas prieš kurį laiką portalui KABLYS.lt atsiuntė nuotraukas, kuriose įamžinti išties neeiliniai karosai, sutikite, kad 3 kilogramus sveriantis šios rūšies egzemplioriai – tikrai dėmesio vertas laimikis. Tačiau pats meškeriotojas kuklinasi. Pasak jo, nieko čia stebuklingo nėra, tiesiog karosas tokia žuvis – jei gaudysi, tai ir pagausi.
Marius karosus gaudo nuo vaikystės. Kaip ir visi meškeriotojai, pradėjo nuo delno dydžio karosiukų, o kaupiantis patirčiai, didėjo ir žuvys. Greta karosų Mariaus tinklelyje dažnai atsiduria ir lynai.
„Su karosais man jau viskas kaip ir aišku. Juos reikia jaukinti ne po daug, bet dažnai. Jei savaitę ar dvi nuolat pajaukinsi toje pačioje vietoje, karosai tą vietą įsidėmės ir nuolat lankys. Vienintelis klausimas, kada jie pasirodys. Gali tekti pasėdėti ilgokai, bet už kantrybę karosai atsidėkos”, - KABLYS.lt pasakojo meškeriotojas.
Jis karosus jaukina be jokių ypatingų išsidirbinėjimų, visiems lietuvos žvejams puikiai žinomu „Traper” kompanijos jauku „Lynas – karosas”. Ant kabliuko veria įvairius masalus, bet dažniausiai sliekus ir musės lervas. Šie masalai – karosų žūklės klasika.
Visgi Marius sako, jog svarbiau ne jaukas ir masalas, o žvejo kantrybė.
„Tiems, kurie teigia, kad karosai kimba tik palankiu oru, galiu pasakyti – blefas. Tų paršiukų tiesiog reikia išlaukti. Nesvarbu, vėjas ar lietus, ar dar kas, bet jie vis tiek kažkada ateis į žūklavietę. Gal ir 10 valandų prasėdėsi, bet ateis”, - teigė žvejys.
Marius dažnai mato žvejus, kurie ateina prie vandens telkinio, pasėdi valandą ir traukia namo. Esą oras netinkamas – nekibs.
„Gal ir yra šiek tiek tiesos. Bet aš karosus gaudau nuo vaikystės ir puikiai žinau, kad tikro žvejo kantrybė visada duos savo vaisių”, - reziumavo meškeriotojas.
