Vakar aplankėme bene didžiausią mano matytą tvenkinį visai šalia Kijevo. Milžiniški vandens plotai vis patraukia akį prabildant automobiliu per Kijevo HAE, lyg Kauno mariose, kur vis dairaisi spiningautojų valčių ar dugninės virtuozų, rymančių prie „beždžionėlėmis“ apkarstytų spiningų. Tai išties Jūra, juk vieno kranto vis nematai. Tačiau labiausiai nustebino šio vandens telkinio vidutinis gylis – 70 cm!

Na, bet sugrįžtam prie žūklės. Ir, nors beprotiškai ilgoje betoninėje krantinėje labai retai pamatysi žvejį, vakar nusprendėme pavakaroti būtent ant jos. Prognozuotas 3 – 4 m/s vėjas, iš patirties, neturėjo daryti didesnės įtakos.

Atvykus į vietą tie 3 m/s atrodė kaip 7 ar net 9. Milžiniškos bangos be gailesčio talžė betoną ir pačiame krante atsiradusi srovė priminė upę. Atgal juk negrįši, tad greit užsimaišėme jauko – tradicinės inline arba paternoster sistemos, dzikai, sliekai ir kulkos su jauku jau pramušinėja šoninio vėjo gūsius.

Šioje šėlstančioje stichijoje dar kartą džiaugiausi turėdamas Flagman kompanijos Bullet Horizont šėryklų – jos skirtos pačiom ekstremaliausiom sąlygom, „pramuša“ bet kokį vėją ir nė kiek nevibruoja skridimo metu. Be problemų švystelėdavau masalą už 60 metrų ir net pakankamai tiksliai. Sunkiau buvo su šėryklų išlaikymu taške, nes milžiniškos šoninės bangos bematant išlenkdavo valo kilpą.

Pirmieji kibimai ir pirmieji grundalai keliauja į krantą. Jie čia karaliauja didelėje dalyje vandens telkinių, tad nenustebome. Dar keli metimai į jaukintą tašką ir po sunkiai vėjyje pastebimų kibimų į krantą pradėjo keliauti kuojos. Nedidelės, tačiau vėliau kiek sustambėjo ir tai džiugino. Kibimų buvo išties daug, tačiau juos pamatyti darėsi vis sunkiau, nes vėjas pakilo iki 4 m/s. Paėjus nuo marių vos kelis šimtus metrų sakytum, kad ore tvyro visiškas štilis – čia gi prasidėjo tikra audra. Kibimų jau nebematėme – tereikėjo kas kelias minutes permetinėti meškeres. Iš kažkur atsiradę plakiai jau kabojo ant mūsų valų.

Greitai temo, kibimas rimo, tik ne jūra – ji toliau šėlo, tad susirinkę savo įrankius jau riedėjome link laikinų namų. Keista, vos keli kilometrai nuo vandens ir vėjas visiškai nejuntamas, tik tyli tamsa ir svirpliai grojantys savo smuikais.

Žūklės dienoraštis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyriška romantika Virvytės vingiuose

2018-09-15 14:55 Pasidalijimų 22 Komentarų 1

Pagarbos vertas priešininkas – šapalas

2018-09-12 18:08 Pasidalijimų 29

Žvejyba mieste: slapta vieta, kurios niekam nevalia išduoti

2018-09-16 17:05 Pasidalijimų 15 Komentarų 3

Bulviakasis arba paskui trofėjinį kiršlį

2018-09-17 18:45 Pasidalijimų 17

Ruduo – ne tik lašišų metas

2018-09-14 15:27 Pasidalijimų 17

Parodė, kaip sutramdyti fiordų užsispyrėles

2018-08-16 17:10 Pasidalijimų 38 Komentarų 4