Pirmadienis. Diena prieš Žolines. Vakarop išvykstame iš Vilniaus, Kauno kryptimi. Tikslas – Nemuno dambos žemiau Kauno, taikinys – storalūpiai upiniai karšiai. Važiuojame į iš anksto žinomą ir jau ne kartą tikrintą vietą, kurioje šios žuvys, kuomet jau būna pakilusios nuo žemupio, nuobodžiauti niekada neleidžia.
Sutartoje vietoje susitikę su bičiuliu, tęsiame kelionę ir artėjame prie numatytos žūklavietės. Drauge didėja ir nerimas, stebint pakeliui paliktus kitų žvejų automobilius, vietos ten pakankamai ribotai ir jei bus užimta, teks griebtis atsarginio plano, kurio, deja, iš anksto pasiruošę neturėjome.
Atvykus nuogąstavimai pasitvirtina, tačiau šnektelėjus su ten jau esančiais žvejais išsiaiškiname, kad keletas jų per naktį nežvejos, o ir dugnines į vandenį jie sumetę tik šiaip. Jų tikslas – plėšriosios Nemuno žuvys, kurias jie bandė suvilioti spiningaudami, tad, supratę mūsų išgąstį, žvejai geranoriškai pasiūlė mums užimti jų vietas, o patys patraukė upe žemyn. Lenkiame galvas ir esame jiems be galo dėkingi už tai.
Nieko nelaukę griebiame savo inventorių ir imame ruošti jaukus. Šį sykį išbandėme tokį derinį: lenkų gamintojo „Marlin“ pašaras Leszcz Specjal (3 kg.), to paties gamintojo melasa Leszcz Piernik (250 ml.) bei konservuotų kanapių indelis (190 g.). Viską sumaišę ir sudrėkinę 15 min. palikome pasibrinkinti.
Tuo metu pasiruošėme sistemėles. Aš asmeniškai naudojau visiškai paprastą – ant pagrindinio valo užnėriau specialiai sistemėlėms skirtą vamzdelį su prisegimu, surišau kilpą ir uždėjau suktuką. Ant suktuko pririšau 60 cm pavadėlį, tačiau manau, kad galima būtų naudoti ir ilgesnį, iki 1 m. Prie vamzdelio prisegiau 70 g kvadratinę šėryklą su dugnu. Viskas, meškerės paruoštos. Į šėryklą prigrūdu jauko ir metu pagal iš seniau jau žinomus orientyrus, į srovę. Prasideda laukimas.
Tiesa, pamiršau paminėti vieną svarbų jauko komponentą, tiesiog būtiną karšių žvejyboje – į jauką subėrėme kilogramą šaldytų virtų žirnių. Yra tekę karšius žvejoti ir nenaudojant šio komponento anksčiau, tačiau lyginant laimikių skaičių skirtumas akivaizdus.
Iki sutemstant sulaukiu vieno, tačiau užtikrinto kibimo. Ne tik meškerės galiukas, bet ir visa meškerė ima purtytis taip, jog vos spėju sugriebti iki jai nukrentant vandenin. Pakertu, pintas valas leidžia pajusti, kad kitame gale tikrai yra dėmesio vertas laimikis, po 2 min. kovos (žvejojau feeder’iu, kurio užmetimo svoris iki 80 g) pamatau vandenyje persiverčiant gal 1,5 kg storalūpį. Deja, tik privedus laimikį prie graibšto, šis pasipurto ir atitrūksta nuo kabliuko. Neliūdžiu, emocijas kovojant su žuvimi apturėjau, o, vienaip ar kitaip, žuvis vis viena būtų grįžusi į savo ganyklas.
Tik visiškai sutemus tiek mano, tiek mano kolegų meškerių galiukus reguliariai purtė realizuoti ir nerealizuoti laimikiai. Kažkuo įspūdingu pasigirti negalime, tačiau vienas laimikis, kuris ne tiek savimi, kiek savo išrankumu privertė mane nustebti buvo apie 24.00 val. nakties užkibęs apie 0,5 kg svėręs šamukas, kuris susiviliojo mano patiektu vanilės skonio kukurūzu su dviem mažomis musės lervomis, sumuštiniu. Nors šamų žūklėje absoliučiai jokios patirties neturiu, tačiau nesu girdėjęs, kad šamus domintų pusiau veganiški patiekalai.
Apibendrindamas negalėčiau teigti, kad žvejyba buvo labai pavykusi laimikių skaičiumi. Nors kibimų turėjome ir pakankamai, kad neturėtumėme laiko nuobodžiauti, tačiau nemaža dalis laimikių, kuriuos pavyko prisitraukti prie kranto, pamatę graibštą atsipurtydavo. Mano supratimu bėda buvo nepakankamai aštriuose kabliukuose, kadangi naudojome jau iš anksto surištus, pakankamai pigius kabliukus su pavadėliais. Pakirtimo momentu jie nepakankamai giliai įsmigdavo į žuvies lūpą.
Tačiau pačių žuvų įvairove Nemunas nustebino, pateikdamas visą jų asorti. Pagavome plakių, kuojų, šamuką, strepetį, karšių bei paskutiniu metimu siūlomu slieku susiviliojo ešerys. Kovų užteko, įspūdžių bei adrenalino apturėjome, energetiškai pasikrovę ryte išriedėjome namo ilsėtis…
Apskritai, pačios žvejybos upėse rugpjūčio mėnesį man yra be galo romantiškos. Įsivaizduokite, (nors daugelis ir patys, ko gero, esate tą patyrę) tamsu, stovite iškėlę galvą, stebėdami beveik vertikaliai pastatytos meškerės galiuką, ant kurio pritvirtinta švieselė, o fone – žvaigždėtas dangus, kuriame kartas nuo karto praskrieja didesni ar mažesni meteoritai. Žvejybose visuomet yra į ką pažiūrėti…
