Praėjusiais metais žuvų populiacijos tyrimus Dringio ežere atlikę mokslininkai Vytautas Kesminas ir Osvaldas Kaminskas nustatė, jog šiame vandens telkinyje karšiai sudaro net daugiau kaip 34 proc. bendros žuvų biomasės.
Tiesa, pagal santykinį gausumą karšiai sudaro vos kelis procentus ežero žuvų. Tačiau žvejams tai gera naujiena, nes tokie mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog Dringio karšiai yra išties dideli.
Tai, kad karšiai Dringio ežere jaučiasi puikiai, pativirtino ir patys mokslininkai savo tyrimo ataskaitoje pabrėžę, jog šių žuvų „populiacija Dringio ežere yra ypač gausi”.
Beje, tyrimai pardodė, kad maži karšiai Dringyje auga labai lėtai, nes turi dėl maisto konkuruoti su kuojomis, plakiais, raudėmis ir kitomis menkavertėmis žuvų rūšimis. Tačiau kai plačiašoniai pagaliau pasiekia tam tikrą dydį, tampa dominuojančia ežero rūšimi ir pradeda augti labai sparčiai.
Būtent dėl menkaverčių žuvų kiekio Dringio ežerą mokslininkai rekomenduoja žuvinti plėšrūnais – unguriais ir lydekomis. Jie sumažintų smulkių žuvų kiekį, o tai padėtų Dringio karšiams augti dar greičiau ir dar didesniems.
