Kiekvienas žvejys, norėdamas pagauti žuvį, pirmiausia turi rasti vietą, kurioje jos yra. Tačiau dauguma žvejų neįvertina upės. Stebint upę, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad srovės greitis visur vienodas. Tačiau, geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, jog yra daug įvairių srovių, kai kurios net labai ryškios. Skirtingose srovėse ir laikosi įvairių rūšių žuvys.

Upėse, kuriose gaudėte vasarą, be abejo, pagausite ir žiemą, tik reikia nepamiršti, kad žuvis pasitraukia į kitas vietas. Stiprioje srovėje žuvys juda tik tiek, kiek reikia, kad susirastų sau patogią vietelę. Būtent upės srovės pakitimas žiemą ir priverčia žuvis keisti įprastą judėjimą.

Koks bebūtų srovės greitis, pats vandens paviršius yra užuomina apie tai, kas slypi po vandeniu. Vienos vietos teka ramiai, kol kitos nuolat ir nenutrūkstamai šėlsta. Kas bebūtų, ar ramus čiurlenimas, ar stiprus kunkuliavimas, sudrumstas paviršius yra tarsi povandeninio dugno atspindys. Pastovus kunkuliavimas ir sūkuriai vyksta dėl duobėtos upės vagos ar dėl įvairių kliuvinių, tokių kaip medžių kelmai.

Nelygi upės vaga, nukreipianti upės srovę, rodo, kad ties vingiu dugnas nuožulnus ir žvyrėtas, ten yra pakankamai maisto ir, be abejo, galite rasti žuvies. Tačiau, žuvies tokioje vietoje rasite tik tokiu atveju, kai srovės paviršius yra pakankamai ramus. Jei tėkmė pakankamai stipri, galinti pavirsti įnirtinga srove, kunkuliuojančiu vandeniu, žuvies tikrai nebus.

Pastoviai kunkuliuojantis vanduo susidaro dėl didelių ir dažnai pasitaikančių dugno nuosėdų. Sūkuriai, atsirandantys dėl šių kliūčių, žuvims yra visiškai neparankūs, kadangi jos nesugeba susidoroti su tokiais srovės pokyčiais. Tačiau gali būti ir išimčių, tai – vietos, kur labai daug sūkurių, vanduo tiesiog verda. Tokiose vietose, paprastai ant žvyrėto dugno, yra daug didelių akmenų ar kažko panašaus. Labai svarbu jausti skirtumą tarp šėlstančių vandens sūkurių, susidariusių, kaip jau minėjau, akmenuotose upės vietose ir nedidelio pastovaus raibuliavimo sekliose vietose. Vandens paviršius sekliose vietose raibuliuos net jei dugnas bus padengtas smulkiu žvyru. Tokios vietovės bus be žuvies.

Duobės upės vagose plačiose seklumose yra puikios vietos, kuriose galime aptikti šapalų, kuojų bei ūsorių. Netgi mažas įdubimas yra svarbus upėje, ypač jeigu ji ištisai yra sekli. Tada tai gali būti tik vienintelė puiki žvejybinė vieta šioje upės dalyje. Žavu, kai daug didelių žuvų gali tilpti mažoje įdubėlėje.

Nenutrūkstamas vandens paviršiaus bangavimas reiškia, kad dugne daug nugrimzdusių dumblių. Įvairūs panirę mažmožiai ir priverčia vandens paviršių raibuliuoti. Sekliose vietose tai ypač pastebima, o ten, kur gylis didesnis – mažiau. Povandeninis kliuvinių samplūdis padalina srovę, sukurdamas du upės srovės tipus. Kai šaknys sulaiko pagrindinius vandenis, vanduo suformuoja pasroviui lėčiau tekantį upelį, prieš tai kai dvi atskiros srovės susijungia. Toks sustingimas yra labai puiki dauba, ypač šapalams, ūsoriams ir lydekoms.

Gowild.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aukštaitijos nacionalinio parko akis – Dringis

2018-09-18 19:15 Pasidalijimų 5 Komentarų 1

Ypatingai švarus ežeras išgyvena plėšrūnių krizę

2018-08-30 13:45 Pasidalijimų 39 Komentarų 7

Kaip išmokti skaityti upę?

2018-08-25 13:35 Pasidalijimų 11

Kauno mariose gyvena daugiau žuvų, nei galite tikėtis

2018-07-26 08:55 Pasidalijimų 53 Komentarų 15

Kas gyvena ilgiausiame Lietuvos ežere

2018-06-17 11:30 Pasidalijimų 19 Komentarų 2